sausio 30, 2018
Kaip šiais laikais suprantamas autentiškumas?

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjus 27 metams, poreikis įvertinti tai, ką šalyje turime autentiško, stipriai išaugo, todėl remiantis specifiniais reikalavimais 2017 m. pradėti sertifikuoti nekilnojamo turto objektai. Kokia šią dieną yra autentiškumo samprata ir į ką kreipia dėmesį kultūrinio paveldo vertintojai?..

Kada statinys laikomas autentišku?

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, autentiškumo giją galima išlaikyti įvairiose srityse, sukuriant pridėtinę vertę objektui ir juo besinaudojantiems asmenims. Kiekviena šalis autentiškumo kriterijus turi savus: Lietuvoje siekiama žvelgti liberaliai, akcentuojant darną.

„Objektą autentišku laikome tuomet, kai, nepaisant jam atkurti naudojamų modernių priemonių, tebėra išlaikyta senovinė dvasia. Jei statinys sukelia sunkiai įvertinamą jausmą būnant šalia – jausmą, kad objektas atspindi tam tikro laikotarpio dvasią, yra išlaikytas – jis laikytinas autentišku“, – pasakojo LNTPA direktorius.

M. Statulevičiui antrino Nacionalinės turizmo ir verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė, teigdama, jog autentiškas statinys yra pažinimui pritaikytas istorinis palikimas. Ypač tai sietina su Lietuvos dvarais.

Atnaujintų dvarų veidas

„Dvarai buvo – ir šiandieną tebėra – ne tik pagrindinė prekybos ar ūkio, bet ir kultūros vieta. Tad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į istorinę, bet ir į dabartinę kuriamą vertę bendruomenės, miestelio ar net šalies gyvenime.“

Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, jog dvaras nėra savoms reikmėms pastatyta vila. Tai nėra ir paprastas pastatas – dvare turi vykti gyvenimas. Norint turėti autentišką dvarą, reikėtų jame gyventi ir vykdyti kultūrinę, pažintinę, pramoginę, gastronominę veiklą. Prasminga veikla – pagrindinis bet kokios traukos centro tikslas.

„Lietuvoje dvarų netrūksta, tačiau koją tam tikra prasme pakišo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, kai nebuvo pagalvota, kokią kultūrinę vertę restauruoti dvarai turės visuomenei. Šiai dienai turistams atvirus dvarus būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, – apgailestavo NTVA prezidentė. Vienas iš visuomenei atvirų dvarų – Rokiškio r. esantis Ilzenbergo dvaras: pernai, rugsėjo 3 d., jam buvo įteiktas Kultūros paveldo departamento ir LNTPA autentiškumo sertifikatas.

Ilzenbergo dvaras – iš tiesų apgyventas

Dvaro savininkas Vaidas Barkauskas pasakojo, jog Ilzebenbergo dvaras susideda iš dviejų dalių: istorinio dvaro ir ūkinės dvaro dalies. Kalvotame, negeometriškame XIX a. landšafte įsikūrę 7 autentiški statiniai. 15 ha plote pabirę statiniai palikti ten, kur buvo pastatyti, jų išmatavimai taip pat tokie, kokie buvę; pakeisti tik stogai. Planuojama atkurti ir 8-ąjį pastatą – kumetyną, kuriame bus įrengti svečių namai.

„Šis įvertinimas mums – ypatingai svarbus. Ypač daug dėmesio šįmet skyrėme dvaro rūmų atnaujinimui, – sakė V. Barkauskas. – Dvaro rūmai kadaise buvo reprezentacinis statinys, kuriame būdavo priimami svečiai, todėl atkurti dviejų aukštų pastatą su visomis klasicistinio stiliaus detalėmis pareikalavo itin didelio restauratorių meistriškumo.“

Tuo tarpu dvaro ūkis kuriamas naujai, tęsiant vietoje gyvenančios bendruomenės tradiciją: dalis darbuotojų gyvena dvaro teritorijoje, o kiti atvažiuoja iš aplinkinių gyvenviečių.

„Atvykusieji į dvarą susipažįsta su tais laikais egzistavusia dvarų kultūra. Dvarai nebuvo statomi šiaip sau; juose vyko ūkinė veikla, dvaruose buvo gyvenama. Šiai dienai dvaras yra pilnai atkurtas, o įvairūs pagražinimai – tai nesibaigiantis, nuolatinis procesas. Šiuo metu parką pildome skulptūromis, skirtomis Lietuvos 100-mečiui paminėti“, – teigė dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.

Naujas požiūris į kultūros istoriją

Anot M. Statulevičiaus, autentikos sertifikavimas – tęstinio darbo rezultatas. Bendradarbiaujant su kultūros paveldo specialistais nuspręsta pažymėti ir įvertinti tuos objektus, kurie atkuriami ne dėl kvadratinių metrų ar pelno, o siekiant išsaugoti, puoselėti paveldą.

„Vienas iš projekto tikslų – parodyti, kad paveldo objektų vertė įgyjama ne juos „konservuojant“, o aktyviai naudojant, sukuriant visuomenės norą domėtis, užsiimti tam tikra veikla. Tai nėra komercinė iniciatyva – ja siekiame informuoti gyventojus. Keičiantis požiūriui į kultūros istoriją, pastebime verslo įmonių brandą: kai kurios jų investuoja į nebūtinai pelningus objektus, kad juos restauravusios įteiktų dovaną visuomenei“, – sakė M. Statulevičius.

Naujai inicijuotu projektu bus įvertinti bendruomeniški, šalies miestuose ir regionuose atsakingo verslo plėtojami objektai. Vadovaujantis tam tikrais atrankos kriterijais prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti įmonės ar pavieniai verslininkai, kurie, puoselėdami saugotinus objektus, nesiekia pelno.

Projektai vertinami pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą. Šalyje kol kas sertifikuoti tik trys objektai.

Share Button


lapkričio 20, 2019

Lietuviai jaučiasi saugesni – tai rodo draudimo bendrovė ERGO užsakymu Baltijos šalyse reguliariai atliekamas saugumo indekso tyrimas. Lietuvos gyventojai pagal […]

lapkričio 15, 2019

Šiandieninis technologijų ir inovacijų pasaulis sparčiai juda į priekį už nugaros palikdamas visus, kurie su progresu nespėja. Tobulėjančios technologijos, vis […]

lapkričio 15, 2019

Lapkritis dar vadinamas vyrų rūpinimosi savimi mėnesiu arba „Movember“ – prieš penkiolika metų gimusiu judėjimu, siekiančiu atkreipti dėmesį į nerimo, […]

lapkričio 15, 2019

„Padėjote susikurti Facebook, tai dabar ir darbų nėra kada dirbti“, – šypsosi projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymų dalyvė Zita […]

lapkričio 15, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su per 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo […]

lapkričio 14, 2019

„Prieš kelias savaites nustebinau savo dukrą gyvenančią Vilniuje, parašydamas jai žinutę per Facebook“, – šypsosi Romualdas Ličys (61m.), projekto „Prisijungusi […]

lapkričio 14, 2019

Vaikų mados yra ne ką mažiau reikšmingos nei kad suaugusiųjų. Priešingai, galbūt dar reikšmingesnės, kadangi vaikai socializuojasi per aprangą, per […]

lapkričio 13, 2019

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“(LTF)  kreipėsi į šalies vadovus ir  atsakingas institucijas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos šių metų  spalio 15 […]

lapkričio 13, 2019

Šių metų spalio 31 dieną vidaus patalpų kartodromai „Kartlandas“ bendradarbiaudami su „Daugiavaikių šeimų asociacija – MES“ surengė nemokamas kartingo varžybas […]

lapkričio 11, 2019

Lapkričio 11 d. paskelbti penktojo Kristinos Sabaliauskaitės trumpojo rašinio konkurso nugalėtojai. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio organizatorius […]