Pagrindiniai vėžės „Rail Baltica 1“ projektuotojų tikslai buvo teigiamas, ilgalaikis efektas, aplinkosauga ir gyventojų patogumas. Tačiau geležinkeliu riedantis traukinys kelia arti bėgių gyvenančių žmonių sveikatai žalingą triukšmą bei vibracijas, tad pastarųjų veiksnių mažinimui skirtas ypatingas dėmesys.
Žmogaus sveikatai pavojingos vibracijos dydžiai nustatyti remiantis higienos normomis: traukinio sukeliama geležinkelio vibracija sklinda oru (50-100 Hz dažnio virpesiai) ir gruntu (8-20 Hz dažnio virpesiai). Ją traukinys sukelia dėl dviejų priežasčių: generuojamos dinaminės jėgos į sankasą ir grunto atsako į tas jėgas. Pagrindiniai faktoriai, darantys įtaką vibracijos dydžiui – tai atstumas, kuriuo nutolę greta geležinkelio stovintys pastatai, ir jų konstrukcija.
Remiantis tyrimais, atliktais prie geležinkelių esančiuose pastatuose, didžiausi leistinų vibracijos dydžių viršijimai nustatomi gyvenamose patalpose, esančiose iki 20 metrų atstumu nuo geležinkelio.
„Ten, kur namai stovi arčiau, nei 20 m iki geležinkelio, per gruntą persiduodančioms vibracijoms sumažinti buvo naudojamos pabėgių tarpinės, montuojamos 50 m prieš ir už namo. Pastarosios gelbsti sėkmingai sumažinant virpesius iki leistinų ribinių verčių“, – sakė Darius Šaliūnas, UAB „Kelprojektas“ aplinkosaugos ir investicinių projektų skyriaus grupės vadovas.
Tuo tarpu, siekiant sumažinti ir triukšmą, ir vibracijas, į pagalbą pasitelkiamos triukšmo užtvaros (sienutės). Kadangi rekonstruojamame ruože „Rail Baltica 1“ projektinis maksimalus keleivinių ir krovininių traukinių greitis bus atitinkamai 120 km/val. ir 80 km/val., dominuos ne tik vibracija, bet ir ratų – bėgių kontakto triukšmas. Pastarąjį slopinanti užtvarų dalis įrengiama iš cinkuotų plieninių statramsčių, tarpus užpildant garsą absorbuojančiais bei atspindinčiais elementais.
„Komunikavome su šalia geležinkelio gyvenančiais žmonėmis – derinome, ar jie sutinka dėl sienučių statybos. Tų, kurie nepritardavo, namuose įrengdavome langus su padidinta triukšmo izoliacija arba ir langus, ir duris, priklausomai nuo to, kurioje fasado pusėje nutiestas geležinkelis. Kai kurie langai būdavo ir su nuo triukšmo apsaugančiomis orlaidėmis. Nors šios priemonės – brangios, tačiau išties efektyvios“, – įsitikinęs D. Šaliūnas.
Prie sodybų ar nuošalesnėse vietose, apsaugant nuo triukšmo ir siekiant užtvarus įkomponuoti į aplinką, pasirinkta neutrali spalva, natūralaus medžio imitacija. Absorbuojančios triukšmą sienutės projektuojamos raudonmedžio rudos ir riešuto rudos spalvos deriniu. Tokios spalvos pasirinktos atsižvelgiant ne tik į aplinką, bet ir į fizinį aplinkos poveikį sienutei, t. y., į purvą, sniegą, kitus galimus teršalus.
Iš viso ruože Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas įrengta beveik 18 km triukšmą mažinančių užtvarų. Įgyvendinus projektą su triukšmą mažinančiomis priemonėmis visi, į geležinkelio triukšmo poveikio zoną patenkantys, gyventojai bus apsaugoti nuo pavojingo sveikatai triukšmo ir vibracijos poveikio. Projekto įgyvendinimas – veiksminga priemonė gerinant miesto gyventojų sveikatą.
