22 sausio, 2015
Egidijus Musteikis

Kalvis, mokantis nukalti laimės pasagas

Šiandien kaime įsigali moderni vakarietiška technika ir arklių sparčiai mažėja. Stambūs ūkininkai laiko arklius tik dėl sodyboms ir laukams papuošti. Europos Sąjungos retų gyvūnų veislių programos finansinė parama leidžia išlaikyti arklius nieko su jais neveikiant. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ganykloje besiganančius arklius nebūtina kaustyti pasagomis, nebereikalingi arkliniai žemės ūkio padargai. Keičiasi kalvio amatas ir kalvystės įrankiai. Kalviai menininkai naudoja elektrinius kūjus, metalo lankstymo stakles ir kitus šaltkalviams būdingus įrankius, tačiau senasis kaimo kalvis buvo karštos geležies kalėjas ir arklių kaustytojas.

 Aštuoniasdešimt trejų metų Rubikių kaimo gyventojas Albinas Žebuolis – tradicinis kalvis. Jis vienintelis visame Anykščių rajone arklius kausto savo paties nukaltomis pasagomis.  A. Žebuolis papasakojo, kaip kalvystės amato išmoko iš savo tėvelio, Naujasodžio kaimo kalvio Vincento Žebuolio. Tėvelis V. Žebuolis buvo darbštus ir apsukrus žmogus. Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, gavo žemės ir apsigyveno Debeikių valsčiaus Naujasodžio kaime. Po reformos daug naujų ūkininkų kūrė savo ūkius. Naujakuriams reikėjo padargų, vežimų, namų apyvokos daiktų, kurie tada buvo brangūs. V. Žebuolis savo namuose įsirengė kalvę. Nusipirkdavo geležies ir nukaldavo plūgus, akėčias, kaupikus. Darė peilius, žarsteklius, šakes ir kitokius buities įrankius. Iš staliaus parsiveždavo medines vežėčių, lineikų dalis ir jas apkaustydavo metalu. Naujasodžio kalvėje nukalti padargai ir apkaustyti vežimai buvo pigesni už prekybininkų siūlomus, todėl naujakuriai ūkininkai greitai juos nupirkdavo. Kalvis nevengė ir kitokių amatų, susikonstravo medžio tekinimo stakles, tekino ratų stebules, drožė stipinus. Nusipirkęs iš Duobinių kaimo sentikių medinių ratlankių, padarydavo medinius ratus, apkaustydavo metalo lankais ir parduodavo. Įvairūs užsakymai davė gerų pajamų, kalvio šeimoje augę septyni vaikai buvo viskuo aprūpinti.

Paauglystė prabėgo kalvėje

Daugiausiai laiko tėvelio kalvėje praleisdavo Albinas. Paauglystėje su dumtuve į žaizdrą pūtė orą, kalė vinis, sriegiavo varžtus. Pirmą arklį A. Žebuolis pakaustė šešiolikmetis. Ir iki šių dienų juos kausto. Jeigu ne sovietinė okupacija ir karas, tikriausiai A. Žebuolis būtų paveldėjęs kalvę ir tęsęs tėvelio darbus. Tačiau vietoj gerai apmokamo darbo teko už grūdų maišą dirbti „Ždanovo“ kolūkyje, kuriam tada priklausė Aniūnų, Karalinavos, Puodžių kaimai.

Kolūkio kalvėje kalvis atlikdavo visus metalo darbus: remontavo plūgus, kalė rogėms šinas, iš vielos lankstė grandines gyvuliams pririšti. Pokaryje labai trūko geležies, todėl reikėjo iš pamestų vokiečių armijos dujų balionų kalti noragus. Karinių balionų perkalimas į noragus žemei dabar atrodo romantiškai, tačiau tada buvo sunki kova su skurdu.

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, A. Žebuolis išėjo į armiją, pateko į Ukrainoje stovėjusį sunkiosios artilerijos pulką, tarnavo ūkio kuopuoje, kartu su kitais kuopos kareiviais A. Žebuolis prižiūrėjo galingas vikšrines mašinas, kurios traukė šešiolikos tonų patrankas. Tuo laiku paradams ir šventėms buvo laikoma penkiasdešimt žirgų, kareivis A. Žebuolis vienintelis pulke mokėjo ir prieš šventes pakaustydavo žirgus.

Sugrįžęs namo A. Žebuolis įsidarbino Rubikių plytinėje, dirbo ekskavatorininku, šaltkalviu, su motovežiu gabendavo molį. Dešimt metų vadovavo plytinės profsąjungai ir neapleido kalvystės. Laisvu nuo tiesioginio darbo metu pakaustydavo  vietos kolūkių fermų darbuotojams priskirtus arklius.

Kolūkinės santvarkos žlugimą kalvis prisimena su giedresne nuotaika. Tada visiems kaimo žmonėms buvo suteikta teisė įsigyti nuosavą arklį, arklių buvo beveik kiekviename kieme. Kalvis tada pradėjo daryti lengvus darbinius vežimus jau su guminėmis padangomis ir medinėmis vežimo šoninėmis gardelėmis. Tokių vežimų padarė net keturiolika. Pas kalvį į Rubikius pakaustyti savo arklių atvažiuodavo Burbiškio, Keblonių, Senųjų Elmininkų, Bebarzdžių kaimų gyventojai. Per dieną kalvis pakaustydavo po keturis arklius. Pakviestas kalvis pats važiuodavo pas ūkininkus. A. Žebuolis visada pakaustydavo žirginio sporto entuziasto, debeikiečio Jono Bernoto žirgus, paruošdavo ūkininko ristūnus Sartų žirgų lenktynėms.

Ne tik kausto, bet ir gydo

 Apie kaustymą kalvis gali kalbėti valandų valandas. Nukalti pasagas ir pakaustyti arklį – subtilus darbas. Nupjaustęs kanopas kalvis pritaiko pasagas. Senesniems arkliams, kurių kanopos skilinėja, prideginant kanopą taikoma karšta pasaga, kad net dūmai rūksta. Kai kas mano, kad taip pritaikant gadinama kanopa, tačiau taip nėra – karšta pasaga pašalina irstančias kanopos dalis ir išdegina raginėje dalyje esančias bakterijas. Prikalęs pasagą pasagviniais, kalvis užpila ant kanopos vandens ir taip patikrina, ar pasaga gerai prigludus. Kartais arkliai nesiduoda pakaustomi, kai patenka į nepažįstamą vietą, tarp svetimų žmonių. Dažnai jauni ir pirmą kartą kaustomi arkliai būna neramūs. Tokiems arkliams pas kalvį kieme stovi kaustymo staklės. Kartą į stakles vedant bailų arklį reikėjo uždėti maišą ant galvos, bet kaustomas antrą kartą jis jautėsi ramiai ir be staklių davė kojas.

Geras kalvis ne tik kausto, bet ir pagydo kanopas. Kai dėl aplaidumo užpūliuoja kanopos, tada jas reikia kruopščiai išvalyti ir vėl galima pakaustyti akląja pasaga, kuri pridengia žaizdą, ir arklys pasveiksta. Kalviui teko kaustyti netaisyklingų kanopų stačianagį ir pilnapadį arklį. Stačių kanopų arkliai kaustomi su vadinamomis išverstomis pasagomis, kurių viršutinė dalis platesnė už apatinę. Pilnapadžiams arkliams pritaikomos pasagos pagal kanopos išlenkimą, į tarpus dedant veltinio medžiagos. „Kelis kartus pakausčius arklį tokiomis gydomosiomis pasagomis, kanopos pasidaro lygios“, – pasakojo A. Žebuolis.

Kalvis A. Žebuolis daug prisidėjo  Arklio muziejuje populiarindamas kalvio amatą. Per šventę „Bėk bėk, žirgeli“ muziejaus kalvėje lankytojams pademonstravo, kaip kalamos pasagos ir pakaustomas arklys. Keletą kartų su Anykščių tecnologijų mokyklos dėstytoju, tautodailininku Broniumi Budreika, Rudiškių amatų mokyklos kaustymo mokytoju iš Prancūzijos Žanu Matje Veranu, Vilniaus žirgyno treneriu ir žirgų kaustytoju Virginijumi Baltrušaičiu teisėjavo respublikinėms arklių kaustymo varžytuvėms. Praėjusią vasarą kaustymo varžytuvėse Rubikų kalvis teisėjavo kartu su Veterenarijos akademijos docentu A. Noreika. Iš ilgametės savo darbo patirties A. Žebuolis rado daug patarimų jauniesiems kalviams ir simboliškai padovanojo muziejui savo paties nukaltų pasagų. A. Žebuolis gerai prisimena tuos laikus, kai gražus, gerai nušertas arklys buvo tam tikro visuomeninio statuso, pasiturinčio, sumanaus žmogaus simbolis. Senasis kalvis žino, kad tik pakaustyti pasagomis arkliai atnešdavo laimę ir turtus.


13 liepos, 2025

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias” premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. […]

7 liepos, 2025

Prie Druskininkuose atidengtos skulptūros poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui visą savaitgalį būriavosi žmonės. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas […]

4 liepos, 2025

Zarasuose minėdami Gedulo ir vilties dieną, aplankėme ir susipažinome su Visuomeninio muziejaus ekspozicijomis (adresas: D. Bukonto g. 10, Zarasai). Šis […]

Muziejininkė, Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė / Daivos Červokienės nuotr.
4 liepos, 2025

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

18 birželio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 17-ąją šiltai sutikta buvusi ilgametė ,,Šaltinėlio“ mokyklos direktorė, pedagogė, dainų ansamblio ,,Atgaiva“ narė  Alytė […]

Didvyžių parapijos žmonių grupė gegužines gieda prie Valaičių sodybą Žynių kaime menančio kryžiaus / Birutės Nenėnienės nuotr.
18 birželio, 2025

Vėsoką gegužės pavakarę, horizonte telkiantis lietaus debesims, per žydinčių rapsų ir bekylančių žiemkenčių laukus prie Žynių kaimo kryžiaus nuskambėjo Didvyžių […]

Donato Merkio nuotr.
18 birželio, 2025

Birželio 13 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Zarasų krašto muziejuje įvyko žinomo tapytojo ir fotografo Alvydo Stausko parodų […]

12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

Violetos Develienės nuotr.
10 birželio, 2025

Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje pirmųjų lankytojų sulaukė respublikinė tradicinės puodininkystės paroda „Puodų turgus 2025”. Puodininkystė sena […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

4 birželio, 2025

Skaitytojų klubas neapsiriboja susitikimais tik bibliotekos erdvėse. Šįsyk „Knygų sala“ nudreifavo į Salaką – į jaukų, istorija alsuojantį Antano Poderio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Ignalinos viešojo biblioteka pakvietė į M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą koncertą. Gegužės 27 d. Miko Petrausko muzikos mokykloje […]

Regionų naujienos