lapkričio 16, 2015
Vytautas Kundrotas, Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas
Kėdainių ir Šilutės vyriausiųjų architektų patirtys

Neseniai buvau Šilutėje, Rusnėje ir Ventės rage. Kaip ir daugelis mūsų, esu ten buvęs ar atostogavęs ne kartą ir ne du. Ypač gerai pažįstu Ventę ir Mingę. Bet šį kartą noriu pasidalinti mintimis ir potyriais apie Šilutės senamiesčio atnaujinimą ir Rusnės vardo garsinimą.

Taip atsitiko, kad vienas iš mano kurso draugų, Edmundas Benetis, šiuo metu yra Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas. Prieš ketverius metus, viešėdamas pas mane, užsiminė, kad ieškant savo pavardės internate, jam pateikdavo nuorodą į Beneto namą Kėdainiuose. Todėl vos pasirodžius Algirdo Juknevičiaus knygai apie škotus Kėdainiuose, nutariau aplankyti kolegą ir jam padovanoti šį leidinį.

Susitikimo Šilutėje metu pasidalinome teritorijų planavimo ir tvarkymo savo miestuose ir ypač jų senamiesčiuose problemomis bei gerąja patirtimi. Prieš porą metų Šilutės savivaldybė parengė senamiesčio centrinės ir urbanistiniu požiūriu svarbiausios miesto dalies – Šilokarčiamos kvartalo architektūrinės-urbanistinės koncepcijos projektą, kuriuo sujungtos dvi istorinės – Žvejų ir Turgaus aikštės su sovietmečiu suformuota Savivaldybės aikšte. Įgyvendinus šį projektą, kvartalas taps ne tik miesto, bet ir Pamario regiono etnokultūros ir turizmo centru.

Kėdainiuose ypatingą dėmesį skyrėme istorinių turgaus aikščių bei Didžiosios Rinkos, kuri kartu yra ir Rotušės aikštė, atnaujinimui, jas panaudojant daugiakultūrio miesto etnosui, architektūrai ir urbanistikai eksponuoti. Taip pat savo projektuose, kaip ir šilutiškiai, kreipiame dėmesį į prieigas prie vandens – jie rengia Šišos, o mes jau turime pasirengę Nevėžio upės krantinių panaudojimo rekreacijai ir vandens pramogoms projektus. Tiesa, šilutiškiai turi galimybę upę išnaudoti turistinei laivybai, o mes dar tik apie tai svajojame. Į Šilutės žuvų uostą gali įplaukti ir senoviniai kurėnai ar venterinės valtys.

Mes tokių laivų neturime ir neturėjome, tačiau reikia prisiminti, kad 1703 metais Kėdainiai buvo bene vienintelis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestas, kurio miestiečiai pirkliai turėjo net dvidešimt upinių laivų – vytinių. Esu įsitikinęs, kad šiandien mes galime turėti bent vieną tokį laivą, kuris būtų skirtas ne prekėms vežti, o naudojamas turizmui ir pramogoms. Žinau meistrą, kuris galėtų vytinę pagaminti, todėl belieka tik tam numatyti lėšas ir būsime dar labiau patrauklūs užsienio bei mūsų šalies turistams.

O dabar keli pastebėjimai apie Rusnę. Dar Klaudijus Ptolomėjus (90−168 m. po Kristaus) paminėjo upę Russon – mūsų Nemuną. XIV a. viduryje kryžiuočių komtūras Vinrihc von Kniprodė Rusnėje leidžia to krašto žmonėms laisvai kirsti medžius ir statybos tikslams. Tai reiškia, kad tai – gyvenamoji vieta. XVIII a. Rusnei suteiktas miestelio su turgaus aikšte statusas, 1419 m. čia pastatyta pirmoji bažnyčia, 1448 m. atsirado smuklė, o 1583 m įsteigta parapinė mokykla.

Taigi šiandien Rusnė yra senas žvejų miestelis, kuris iki šiol išsaugojo istorinį urbanistinį gatvių tinklą. Čia išliko ir nemažai XIX−XX amžių medinės ir mūrinės pamario žvejo namo architektūros pavyzdžių. Architektūrinė aplinka dvelkia prūsiška kultūra, kuri ne tik saugoma, bet ir naudojama. Rusniškiai puoselėja mintį pastatyti paminklą Kuršmarių vėtrungių „tėvui“ – XIX a. žvejybos inspektoriui Ernstui Vilhelmui Berbomui.

Taip pat Rusnės seniūnė inicijavo vardinių suoliukų statymo Atmatos krantinėje ir miestelyje akciją, kuri tapo populiaria, nors ir mėgėjiškai išreikšta, tradicija. Galiausiai aplankėme savo kolegos, Pietų Afrikos architekto Hermano Kallenbacho ir Indijos nepriklausomybės Tėvo – Machatmos Gandžio paminklą. Tai – dar viena įgyvendinta puiki idėja garsinanti Rusnės miestelį pasaulyje. Nėra jokios abejonės, kad šis sumanymas pritrauks užsienio turistų.

Mano nuomone, tokie kolegų susitikimai yra labai naudingi abiems pusėms. Sekantis mano susitikimas jau sutartas. Susitiksiu su kolega, buvusiu Telšių rajono savivaldybės vyr. architektu prof. A. Žebrausku.

Share Button


lapkričio 13, 2019

Šilutės teatro įkurtuvės, į kurias pakvietė teatralai, buvo nuotaikingos. Lapkričio 8-osios vakarą salė netalpino visų norinčių. Nauja erdvė – tai […]

lapkričio 13, 2019

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė lapkričio 7 d. dalyvavo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus veiklos 70-mečio minėjimo renginyje, […]

lapkričio 7, 2019

Šių metų rudenį Lietuvoje gyventojams paslaugas pradės teikti mobilus laiškininkas. Tai II mobilaus laiškininko projekto etapas – prieš 2 metus […]

lapkričio 6, 2019

Šilutės rajono savivaldybės IX šaukimo 8-asis posėdis spalio 31 dieną prasidėjo išskirtiniais sveikinimais. Jame dalyvavo 21 Tarybos narys, nedalyvavo Steponas […]

lapkričio 6, 2019

Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“ (vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė) iš IX tarptautinio festivalio-konkurso „Samocviti“ (Lvovas, Ukraina) […]

lapkričio 4, 2019

Klaipėdos regiono plėtros taryba atgaivino tradiciją regioninės plėtros tarybos posėdį kaskart rengti vis kitoje savivaldybėje. Spalio 29 d. šios tarybos […]

spalio 23, 2019

„Šilutė – vandenų kraštas, o kur vanduo, ten ir aktyvesnis turizmas, o tai sukuria sąlygas verslo plėtrai. Be abejo, turizmo […]

spalio 16, 2019

Pristatytas 9-asis Lietuvos savivaldybių indeksas, kuriame paskelbtos džiugios naujienos. Šiemet Šilutės rajono savivaldybė pirmame penketuke! Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet […]

spalio 9, 2019

Šilutės krašto gyventojai daugiau kaip du dešimtmečius laukė baseino su SPA kompleksu ir pirtimis, moderniomis treniruočių salėmis sportininkams statybų pradžios. […]

rugsėjo 28, 2019

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis bei Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis rugsėjo 24 d. dalyvavo tradiciniame susitikime su spaudos atstovais. […]