Nuolat falsifikuotų augalų apsaugos produktų atakuojamas Lietuvos augalininkystės sektorius išvengė dar vieno klastotojų antpuolio, kuriuo šįkart buvo taikomasi į rapsų augintojus. 2019-ųjų metų pabaigoje paskelbta, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba panaikino leidimą prekiauti augalų apsaugos produktu „Egara“ paaiškėjus, kad šis produktas yra klastotė.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. buvo išdavusi leidimą prekiauti produktu „Egara“ – šis leidimas buvo išduotas Jungtinės Karalystės kompanijai „Synergy Generics Limited“, o šį produktą Lietuvoje platino UAB „Alsa“. Tačiau 2019 m. pavasarį kilo įtarimų dėl šio produkto ir, paėmus mėginius tyrimams, prekyba buvo sustabdyta iki bus nustatyta produkto sudėtis. Galiausiai laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad „Egara“ neatitinka deklaruotos sudėties – tai yra, nėra tapatus įvardintam referenciniam produktui „Galera“ – paprasčiau tariant, yra klastotė.
„Su augalų apsaugos produktų klastotėmis susiduriame nuolat, ir mums didelį nerimą kelia tiek šios veikos mastas, tiek platintojų įžūlumas. Pastarojoje istorijoje minima UAB „Alsa“ į produktų falsifikavimo skandalą buvo įklimpusi ir 2019 pradžioje, tačiau, siekdama nesąžiningo uždarbio, vėl ėmėsi to paties. Tokie veiksmai ne tik pažeidžia sąžiningų gamintojų, kurių produktai falsifikuojami, interesus – kur kas skaudžiau, kad, susigundę kiek pigesnėmis klastotėmis, galiausiai nukenčia Lietuvos ūkininkai, jų produkcija ir galutiniai vartotojai“, – pažymi Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė.
Pasak Z. Varanavičienės, falsifikatus mūsų ūkininkams mėginantys įbrukti prekeiviai sugeba apsukriai pasinaudoti kai kuriomis ES reglamentų sąlygomis. Pats ES reglamentas, nustatantis augalų apsaugos vertinimo ir tiekimo rinkai kriterijus, yra itin griežtas. Tačiau norint užtikrinti rinkos savireguliaciją, numatyti ir lygiagrečios prekybos principai, pagal juos prekybos leidimas produktais, kurie yra tapatūs referentiniams produktams, išduodamas supaprastinta tvarka per 45 dienas.
„Būtent tuo ir naudojasi falsifikatoriai, šią reglamento nuostatą panaudodami kaip klastočių tiekimo rinkai priedangą. Tikimės, kad „Egara“ falsifikatai daugiau nebepasieks mūsų ūkininkų rapsų laukų“, – pabrėžia LAAA vadovė.
Tai ne pirmas atvejis per pastaruosius metus, kuomet nustatoma, kad rinkai tiekiami augalų apsaugos produktų falsifikatai, prisidengiant palengvintomis paralelinės prekybos sąlygomis. 2019-aisiais jau skelbta apie bandymą pateikti tinkai 11 tonų šių produktų falsifikatų. Naudojant tą pačią schemą, kaip ir šiuo atveju, buvo siekiama pateikti į rinką augalų apsaugos produktą „Bzone“, kuris, kaip paaiškėjo atlikus laboratorinių tyrimus, yra falsifikatas, t. y. rinkai skirto produkto cheminė sudėtis buvo visai kitokia nei deklaruota dokumentuose ir neatitiko referencinio produkto sudėties.
„Egara“ į rinką buvo tiekiama, prisidengiant imituojama atitiktimi legaliam produktui – referenciniam produktui „Galera“, kuris yra sisteminis herbicidas, skirtas sudygusioms vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose bei vasariniuose rapsuose. „Galera“ –„Corteva Agrisciences“ gaminamas produktas – yra ištirtas, registruotas naudoti Lietuvoje ir yra saugus. Tačiau prekeiviai tiekė Lietuvos rinkai šio produkto falsifikatą, kurio cheminė sudėtis ženkliai skyrėsi nuo leidime nurodyto originalaus referencinio produkto.
„Egara“ atvejis – iliustratyvus ir anaiptol ne vienintelis. Nesąžiningų platintojų entuziazmas tiekti rinkai neaiškios sudėties falsifikatus, prisidengus ES lygiagrečios prekybos principais, kelia tiek ūkininkų, tiek augalų apsaugos produktų gamintojų, tiek visuomeninių organizacijų susirūpinimą, nes tai ne tik žemės ūkio, bet ir žmonių sveikatos klausimas. Šešėlyje parduodamiems produktams gaminti gali būti naudojami ES draudžiamos sudėtinės dalys – koformuliantai ir sinergikliai, veikliosios medžiagos grynumas ne toks , kaip nurodyta etiketėje.
Šį kartą aptiktų „Egara“ falsifikatų rinkos vertė galėtų siekti iki 140 tūkst. eurų. Svarbu paminėti tai, kad falsifikatų tiekėjai veikia rinkos šešėlyje, taigi valstybė praranda ženklią mokesčių dalį.
Lietuvos augalų apsaugos asociacija gindama viešąjį interesą rinkoje įsigyti kokybiškus ir saugius augalų apsaugos produktus, palaiko institucijų pastangas ir prašo imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant užtikrinti vartotojų sveikatos ir aplinkos apsaugą ir neleisti pasklisti neištirtos sudėties falsifikatams ir užkardyti augalų apsaugos produktų falsifikatų tiekimą rinkai.
