spalio 9, 2019
klaipedaregion.lt
Mėlynoji ekonomika – regiono kelias į tarptautinį konkurencingumą (1)

Aktyvus regionų vaidmuo ir aiškiai girdimas balsas, dar glaudesnis bendradarbiavimas ir bendrų tikslinių veiklų inicijavimas – tokius svarbiausius Baltijos jūros regiono plėtros elementus įvardijo 27-osios tarptautinės Baltijos jūros regionų konferencijos dalyviai.

Praėjusią savaitę daugiau nei 100 skirtingų institucijų ir organizacijų atstovų iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdoje dalinosi ekspertinėmis įžvalgomis ir patirtimi mėlynosios ekonomikos srityje: pristatė vykdomas veiklas, diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes bei potencialius ateities projektus ir iniciatyvas, prisidėsiančius prie mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Konferencijos tema – mėlynoji ekonomika ir jos augimas Baltijos jūros regione – itin aktuali ir Klaipėdos regionui, keliančiam sau tikslą tapti pirmaujančiu Baltijos jūros mėlynosios ekonomikos regionu.

Konferencija yra vienas svarbiausių Baltijos jūros regiono renginių. Pagrindiniai jos organizatoriai – Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo platforma (angl. trumpinys – BSSSC). Ši platforma buvo įkurta 1993 metais su tikslu skatinti regionų, esančių aplink Baltijos jūrą, bendradarbiavimą bei formuoti nuoseklią Baltijos jūros regiono politiką bei atstovauti regionų interesus Europos ir tarptautinėse organizacijose.

REGIONUI – TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

„Klaipėdos regionui, o kartu ir visai Lietuvai, ši Baltijos jūros regionų konferencija labai svarbi. Būti renginio šeimininkais ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Pirmiausia dėl to, kad tai yra įrodymas, jog Klaipėdos regionas tarptautinėje erdvėje yra vertinamas kaip patikimas partneris. Ši konferencija į Lietuvą sugrįžo po 10 metų, tad atvėrė naujas galimybes pristatyti regiono specializacijos planus ir įgyvendinamus projektus, suburti verslo, mokslo ir savivaldos bendruomenę dialogui mėlynojo augimo tema” – sakė asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies.

BSSSC valdyba taip pat įvertino asociacijos „Klaipėdos regionas” įdirbį didinant regiono žinomumą Baltijos jūros regione – Klaipėdos regionas buvo pakviestas prisijungti prie Baltijos jūros regionų bendradarbiavimo platformos ir tapti jos nare. Tarptautinis bendradarbiavimas BSSSC platformoje yra aktualus ypač šiuo metu, kai atnaujinamas ir peržiūrimas ES Baltijos jūros strategijos veiksmų planas, sprendžiamas tarpsieninio bendradarbiavimo finansavimo programų likimas. „Regionų pozicija ir jų balsas darosi vis svarbesnis ir reikalingesnis. Esame mažas regionas iš mažos šalies, tad privalome stiprinti patikimo regiono įvaizdį, nes tik būdami partnerystėje galime pasiekti daug daugiau nei veikdami pavieniui“, – apie tarptautinio bendradarbiavimo naudą kalbėjo K. Kionies.

K. Kionies akcentavo, kad neretai yra sunku pamatuoti kokią pridėtinę vertę kuria tarptautinės organizacijos ir partnerystės jose. Žvelgiant į ateities tendencijas, ir ypač Europos Sąjungos naujojo finansavimo periodo po 2020 m. gaires, jau galima pastebėti, kad tarptautiniam bendradarbiavimui bus skiriamas didžiulis dėmesys. Jau dabar garsiai kalbama, kad tarpsieninių bendradarbiavimo programų (Interreg) investicijos ir prioritetai bus nukreipti į partnerystės ryšius ir specializacijos kryptis turinčius regionus, kuriančius pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Planuojama, kad išskirtinis dėmesys teks regionams su panašiomis specializacijos kryptimis, siekiant paskatinti tarptautinių vertės grandinių kūrimą, sustiprinti visų suinteresuotų grupių (politikos formuotojų, tyrėjų, mokslo ir verslo sektorių atstovų) įsitraukimą į vykstančius procesus.

MĖLYNOJI EKONOMIKA – BALTIJOS JŪROS REGIONO PLĖTROS GARANTAS

Jūrinės ekonomikos plėtra arba „mėlynasis augimas“ šiuo metu yra viena populiariausių ir dažniausiai linksniuojamų temų tiek ekonomistų, tiek ir politikos formuotojų gretose. Visame pasaulyje kiekviena valstybė turinti kranto liniją šiuo metu kalba apie Mėlynąją ekonomiką – jūros išteklių panaudojimą spartesniam ekonomikos augimui ir klestėjimui. Baltijos jūros regiono valstybės taip pat yra išsikėlusios ambicingą tikslą tapti pavyzdiniu mėlynosios ekonomikos plėtros regionu, su subalansuota socialine-ekonomine aplinka bei saugoma jūrine ekosistema. Apie šios vizijos įgyvendinimą, su tuo susijusius iššūkius ir problemas buvo diskutuojama konferencijos pranešimų, panelinių sesijų ir tematinių diskusijų metu.

Konferencijos metu kalbėjusi Angela Schultz-Zehden, „Submariner“ tinklo vadovė, 2016 metų moters, aktyviai dirbančios mėlynajame sektoriuje, apdovanojimo laimėtoja, teigė, kad ši vizija ambicinga, tačiau įgyvendinama. Baltijos jūros regionas jau šiandien turi partnerių sutelktumą ir didžiulį potencialą tapti pirmaujančiu makroregionu mėlynosios ekonomikos sektoriuje, tačiau tam būtinas dar didesnis visų suinteresuotų grupių bendradarbiavimas. A. Schultz-Zehden nuomone, kad taptume vedančiuoju tvaraus jūrinio sektoriaus regionu, mums būtina stiprinti sektoriaus inovacijų kūrimą ir tvarumo principų diegimą. Tą pasiekti galima investuojant į regiono darbo jėgos tikslinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimą, specializuotų klasterių kūrimą, jų įgalinimą. Tam pasitarnauti gali ir esamos bendradarbiavimo platformos ir struktūros, aktyviai vykdomas multikultūrinis dialogas. Žinoma, siekiant tapti pirmaujančiu regionu, neišvengiamai turime sutelkti ir Baltijos regiono finansinius resursus bei nukreipti juos sektoriaus stiprinimui bei inovatyvių projektų ir produktų kūrimui.

A. Schultz-Zehden konferencijos metu įvardino didžiausią potencialą ir plėtros galimybes Baltijos jūros regione turinčias mėlynojo augimo sritis – laivyba, jūrinis ir pakrančių turizmas, aplinkosaugos ir aplinkos stebėsenos technologijos, mėlynoji bioekonomika. Esminiai jūrinės ekonomikos augimo elementai yra skaitmenizacija ir IT sprendimai, technologijų ir žinių plėtra bei aplinkosauginių iššūkių sprendimas. Siekiant spartaus sektoriaus augimo būtina išlaikyti skiriamą paramą sektoriaus veikėjų bendradarbiavimui, ypač dialogui tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Akcentuota, kad reikalinga sukurti bent keletą bendrų sektoriaus standartų, atnaujinti ir patikslinti esamą teisinį reguliavimą. Išlaikyti regiono jūrinio sektoriaus konkurencingumą galima eksportuojant bei dalinantis regione sukurtais produktais ir paslaugomis, tvariais mėlynaisiais sprendimais. Galiausiai, labai svarbu ir tinkamas regiono pozicionavimas bei tikslinės rinkodaros kampanijos.

 PANELINĖSE SESIJOSE – AKTUALIOS MĖLYNOJO AUGIMO KRYPTYS

Siekiant išsamiau aptarti įvairias mėlynosios ekonomikos ir jos augimo krytis, be pagrindinių pranešimų, konferencijos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti tematinėse panelinėse sesijose. Asociacijos „Klaipėdos regionas” iniciatyva viena iš galimų pasirinkti temų buvo jūrinis ir pakrančių turizmas, jo vaidmuo bei svarba Baltijos jūros regione.

ES Mėlynojo augimo strategijoje pakrančių ir jūrų turizmo sektorius įvardijamas kaip didelį potencialą skatinanti pažangų, tvarų ir integralų augimą turinti sritisTurizmas vaidina svarbų vaidmenį mėlynojoje ekonomikoje – šioje srityje dirba daugiau kaip 2,75 mln. žmonių, o visas turizmo sektorius sukuria 159 mlrd. eurų bendros pridėtinės vertės, kas sudaro net trečdalį visos mėlynosios ekonomikos. „Esame vienintelis Lietuvos pajūrio regionas, turintis net du iš keturių šalies kurortų. Jūrinis ir pakrančių turizmas yra viena iš Klaipėdos regiono pasirinktų specializacijos krypčių, tad norėjome pakviesti užsienio partnerius, kolegas padiskutuoti apie šio sektoriaus situaciją ir ateities perspektyvas, aptarti tvaraus vystymosi principų diegimą šiame sektoriuje“, – sakė K. Kionies

Pasak K. Kionies dažnai turizmo naudą matuojame standartiniais kiekybiniais rodikliais – turistų nakvynių skaičiumi – tačiau labai mažai kalbame ir, svarbiausia, vertiname turizmo naudą vietos bendruomenėms. Dažnai turizmo sektorių netgi identifikuojame kaip problematišką: formuojame poreikį didinti ekonominius rodiklius, turistų srautus, mažinti sezoniškumą. Šie indikatoriai labai svarbūs, tačiau ne vieninteliai. Turizmą galime vertinti ir iš kitos perspektyvos, pavyzdžiui, kalbėti apie tvarumo principus ir jų diegimą. „Pastebima, kad neretai turizmo sektorius planuojamas tik trumpalaikėje perspektyvoje, o ilgalaikiai planai gan retai atnaujinami ir adaptuojami pagal rinkos pokyčius. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje, yra būtina specializuotis ir dirbti kryptingai, o, svarbiausia – vieningai“, – apie turizmo sektoriaus iššūkius klabėjo K. Kionies.

Kartu su partneriais iš Vokietijos Maklenburgo-Vakarų Pomeranijos regiono, asociacija „Klaipėdos regionas“ konferencijos dalyviams pristatė savo pastarųjų metų darbą formuojant Baltijos jūros regiono turizmo politikos koordinacinio centro modelį. Baltijos jūros turizmo centras – tai ekspertinių įžvalgų, tyrimų ir sektoriaus plėtros krypčių bei tendencijų analizės centras. Pagrindinė jo funkcija – telkti regionus kartu kurti tvarų ir inovatyvų turizmą Baltijos jūros regione. Artimiausiu metu planuojama steigti specialią struktūrą, kurios pagrindu bus formuojamas Baltijos jūros turizmo centras, o šalys bei regionai bus kviečiami prie jos prisijungti.

Konferencijos partneris Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas renginio dalyvius kvietė į tarptautinių projektų „Blue Platform“ ir „Ecoprodigi“ rėmuose organizuotas sesijas, dedikuotas mėlynojo augimo bei jo potencialo ir skaitmenizacijos iššūkių jūrinėje pramonėje tematikoms, o taip pat dalijosi įžvalgomis apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vertės grandinės vystymą regione iš sėkmingai įgyvendinto projekto „Go LNG“ perspektyvos.

„Mėlynojo augimo kryptis yra aiškiai nubrėžta patvirtintoje Klaipėdos miesto strategijoje, tad išties svarbu, kad Klaipėdos regionas ėmėsi iniciatyvos bei lyderystės organizuojant renginį, skirtą plačiai diskutuoti temomis, kurios svarbios ir mums, ir visam Baltijos jūros šalių regionui. Biotechnologijų sferos ekspertai, akvakultūros srityje dirbantys mokslininkai, jūrinei pramonei atstovaujantis verslas ir pažangių technologijų kūrėjai, valdžios ir jaunimo organizacijų atstovai – daugybė skirtingų grupių praturtino forumo sesijas, kurios tapo išties reikalingo ir atviro dialogo pavyzdžiu. Akcentuojant jūrinio verslo vystymo svarbą lygiagrečiai kalbėta apie tvarų mėlynąjį augimą, ekologinius interesus, kuriuos įmanoma apsaugoti tik veikiant drauge, – dėmesys šiems abiems aspektams rodo, kad prioritetus regime vienodai“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

MAŽĖS EUROPOS SĄJUNGOS FINANSAVIMAS

Konferencijoje išskirtinio dėmesio susilaukė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovo Ričardo Gaurio pranešimas ir įžvalgos apie naująjį Europos Sąjungos biudžetą ir Europos Komisijos politines gaires. Ypač susidomėjimo sulaukė pristatyti 2021-2027 m. ES biudžeto pokyčiai. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, pagrindiniu struktūrinių fondų paskirstymo kriterijumi išlieka BVP dalis tenkanti vienam gyventojui. Šis rodiklis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai kilo. Atsižvelgiant į tai, Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 m. Lietuvai, tikėtina, mažės. Jei ES šalys narės ir Europos parlamentas nesusitars kitaip, visos šalys, įgyvendindamos savo projektus, turės daugiau prisidėti savo lėšomis. Planuojama, kad mažės ir Sanglaudos fondo bei tarpsieninio bendradarbiavimo programų projektų kofinansavimo procentas – iki 70 (vietoj buvusių 75 proc.).

R. Gaurys taip pat akcentavo makroregionų bendradarbiavimo ir plėtros svarbą ateinančiame periode. Primename, kad Lietuva priskiriama Baltijos jūros makroregionui. Pagrindiniai iššūkiai ir tikslai, keliami Baltijos jūros regionui ateinančiame programavimo periode, yra tyrimų ir inovacijų rodiklių augimas, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo kėlimas, skaitmenizacija, mobilumas, adaptacija prie klimato pokyčių ir galimų rizikų valdymas. Europos Komisija skatina šalis nares konvertuoti šiuos tikslus į ateinančio periodo regioninio finansavimo prioritetus.

REZOLIUCIJOJE – REGIONŲ SIŪLYMAI EUROPOS SĄJUNGAI

Esminės diskusijų temos, konferencijos ekspertų įžvalgos bei regionų pozicijos buvo perkeltos į BSSSC platformos rezoliuciją, kuri artimiausiu metu bus perduota įvairioms Europos Sąjungos ir Baltijos jūros regiono valstybių institucijoms, priimančioms sprendimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir vidaus politikos prioritetų. Rezoliucijoje pasisakoma už aktyvius veiksmus ir šalių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti švarią ir saugią Baltijos jūrą bei jos aplinką, aktyvesnį vietos savivaldų ir regionų įtraukimą į ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano atnaujinimo procesą, didesnį dėmesį ir susitelkimą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus bei ekologinius iššūkius. Dokumente akcentuojama finansavimo tarptautiniam bendradarbiavimui ir stiprinimui svarba, todėl išreiškiamas palaikymas Europos Parlamento ir Europos Regionų komiteto siūlymui ženkliai padidinti biudžetą tarpsieninio bendradarbiavimo (Interreg) programoms ateinančiame 2021-2027 m. ES finansavimo periode.

Share Button
Komentarai (1)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

  1. Na nepamirškim, kad viskas prasideda nuo smulkmenų. Galime postringauti apie mėlynąsias ekonomikas, TUI ir t.t., bet kol leisime įmonėms vesti dvigubą buhalteriją ir slėpti mokesčius, iš visų tų kalbų bus nulis naudos.


spalio 14, 2019

Spalio viduryje dienos šviesą išvydo bandomieji knygos egzemplioriai „Marcinkonys tekstuose: bibliografija“. Ši knyga svarbi ne tik  Marcinkonims, bet ir visam […]

spalio 14, 2019

Kartu su „Huawei“ kurtas telekomunikacijų bendrovės „Sunrise“ 5G tinklas pasiekė rekordinę spartą. Bandymų metu su skirtingais 5G palaikymą turinčiais išmaniaisiais […]

spalio 12, 2019

Vakar Europos Parlamentas pasipriešino Europos Komisijos planams leisti importuoti į Europos Sąjungą tris genetiškai modifikuotas kultūras (dvi kukurūzų ir vieną […]

spalio 12, 2019

244 valandas arba daugiau kaip trisdešimt darbo dienų – tiek mažoms Lietuvos įmonėms pernai teko skirti laiko administraciniams formalumams: deklaracijų, […]

spalio 10, 2019

Spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Vokietijos pramonės milžinės „Continental“ gamyklos atidaryme ir davė startą pirmajai gamybos linijai. […]

spalio 9, 2019

Šilutės krašto gyventojai daugiau kaip du dešimtmečius laukė baseino su SPA kompleksu ir pirtimis, moderniomis treniruočių salėmis sportininkams statybų pradžios. […]

spalio 9, 2019

Ukraina Faktas: Šalies prezidentas viešai pareiškė remiąs Rytų Ukrainos ateities planą vadinamą „Steinmaier’io“ formule. Diagnozė: Taikos planas, trumpai tariant, yra […]

spalio 9, 2019

Radviliškio rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama Radviliškio rajono savivaldybės  mero Antano Čepononio, Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje Radviliškio rajono tarptautinio bendradarbiavimo […]

spalio 9, 2019

Šią savaitę Lietuvos vardas Kinijoje skamba garsiai – Pekine vyksta „Lietuvos maisto savaitė“, kurią organizuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija ir […]

spalio 9, 2019

Šiuo metu tobulinamas pirmasis „Fiat“ elektromobilis nuskynė laurus prestižiniuose „Red Dot Award 2019“ dizaino apdovanojimuose. Tai vieni svarbiausių tarptautinių apdovanojimų […]