kovo 28, 2019
Asta Narmontė
Nacionalinį ekonomikos egzaminą laikė apie 8000 žmonių

Antrą kartą vykusį Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė apie 8000 gyventojų, tai pusantro tūkstančio daugiau nei pernai. Daugiausia, beveik pusė jų – moksleiviai.

Aktyviausi buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Elektrėnų ir Biržų gyventojai. Savo ekonomikos žinias bandė ir lietuviai užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, Singapūre, JAV, Australijoje, Šveicarijoje ir kitur.

„Pagrindinis egzamino tikslas – sudominti, paskatinti žmones gilinti ekonomikos žinias, parodyti, kad ji yra taikoma daugelyje gyvenimo sričių, nuo kasdienių mūsų sprendimų iki politikos koridorių, nuo popkultūros iki istorijos. Nepriklausomai nuo to, norime ar ne, mes esame jos dalis. Pastebint, atpažįstant ją kasdienybėje, tiesiog tampa lengviau priimti sprendimus. Dėl to ir klausimai buvo labai įvairūs, pavyzdžiui, net apie filmus: Džeimsą Bondą, „Žiedų valdovą“, taip pat apie istorinius įvykius, kai pinigus krosnyse kūrenti apsimokėjo labiau nei malkas”, – sako egzaminą organizavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Vakar beveik visą dieną vykusio egzamino metu dalyviai turėjo atsakyti į 30 testo tipo klausimų ir į vieną atvirą. Jei vertintume rezultatus dešimtbalėje sistemoje rezultatas panašus kaip ir pernai – bendras pažymys būtų penketas. Į visus testo klausimus teisingai atsakė tik 17 žmonių.

Sudėtingiausias klausimas šiemet – apie santykinį skurdą. Į klausimą, kaip mažėjant žmonių pajamoms, keičiasi skurstančių žmonių skaičius, teisingai atsakė tik kas 5 dalyvis. Lengviausia užduotis buvo apie valiutą – 86 procentai dalyvių nesudvejojo atsakydami, kokie pinigai Lietuvoje cirkuliavo XXI amžiuje.

„Palyginimui, pernai dalyviams sunkiausiai sekėsi atsakyti į klausimą apie skolinimąsi esant neigiamai palūkanų normai. Apibendrinus visus rezultatus, galime daryti išvadą, kad žmonėms lengvesni asmeninių finansų klausimai, sunkiau sekasi išlukštenti užduotis apie bendruosius ekonomikos principus. Natūralu, kad lengviau suvokiame tai, kas arčiausiai mūsų, vis dėlto, tuo apsiriboti negalime – suvokdami pamatinius principus lengviau prisitaikysime prie besikeičiančios aplinkos”, – teigia Marija Vyšniauskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje balandžio viduryje piniginiais prizais bus apdovanoti geriausi moksleiviai, studentai ir piliečiai, taip pat prizai įsteigti aktyviausioms mokykloms, mokytojui. Geriausiuosius išrinks speciali komisija, sudaryta iš dėstytojų ir profesionalių ekonomistų.

Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Informacinis ir techninis projekto partneris – LRT, egzaminą globoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Visi dalyvavusieji savo tikslius rezultatus gaus asmeniškai. Taip pat tiek šių, tiek praėjusių metų Nacionalinio ekonomikos egzamino užduotis bus galima spręsti svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt .

Share Button


gegužės 25, 2020

Vadybos magistrantūra – tai puiki galimybė įvairių sričių specialistams gilinti savo žinias ir supratimą apie organizacijos strateginį valdymą ir strateginius […]

gegužės 18, 2020

Statybos sektorius yra vienas iš didžiausių pramonės sektorių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jis sukuria iki 10 procentų […]

gegužės 11, 2020

Šiandien pasaulis įeina į 4-tosios pramonės revoliucijos etapą, kuriam būdingi robotizacijos, plataus informacinių technologijų panaudojimo, nuoseklių komunikacijų, dirbtinio intelekto aspektai. […]

gegužės 5, 2020

Karantino metu vykstantį nuotolinį ugdymą Vilniaus miesto savivaldybė išnaudoja naujo švietimui skirto projekto startui – sukūrė virtualių pamoką platformą Virtualipamoka.lt. […]

gegužės 4, 2020

Lietuvos švietimo taryba pateikė siūlymus Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl COVID-19 padarinių, paveikusių švietimą ir mokslą, suvaldymo ir mažinimo. […]

balandžio 30, 2020

Balandžio 24 d. pirmą kartą Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) istorijoje konferencija „Technologijos ir verslo […]

balandžio 27, 2020

Covid-19 viruso pandemija sujaukė daugelio žmonių planus. Šiuo metu dėl uždarytų valstybių sienų poilsinės ar darbinės kelionės į kitas šalis […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 14, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas (PTVF) yra atsinaujinantis fakultetas, siūlantis naujas, inovatyvias, kokybiškas studijas – 2019 […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]