LR Prezidentė pasirašė naująjį Darbo kodeksą, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. Šis Darbo kodeksas bus antrasis po nepriklausomybės atkūrimo.

Pagal jo nuostatas darbuotojai turės daugiau galimybių kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, ginti savo teises, kvalifikuotiems darbuotojams turės būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimali mėnesinė alga, taip pat numatoma didesnė apsauga netekus darbo, daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų, be to, profesinės sąjungos lengviau galės skelbti streikus.

Daugiau galimybių didesniems atlyginimams

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Tai įgalins darbuotojus daugiau žinoti ir daryti įtaką įmonės darbo užmokesčio politikai.

Netekus darbo – didesnė socialinė apsauga

Nedarbo draudimo išmokos žmonėms, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos ne 6 kaip dabar, o 9 mėnesius. Taip geriau bus užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo.

Be to, nuo liepos nedarbo draudimo išmoka didės. Maksimali nedarbo draudimo išmoka turėtų didėti apie 40 procentų.

Pastovi šios išmokos dalis bus susieta su minimalia mėnesine alga ir pastovią išmokos dalį sudarys 30 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA dydis, o kintama šios išmokos dalį sudarys bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų vidurkis. Maksimali išmoka susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu ir sudarys 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Lankstesnis šeimos ir darbo derinimas

Darbuotojams bus lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. Įvedami net penki galimi darbo režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.

Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju, ar darbuotojų atstovais, galės nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas.

Aiškesnė darbo ir atostogų trukmė

Maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negalės viršyti 60 val. per savaitę. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą ribojimas yra nustatytas vienai dienai ir jis negali viršyti 12 valandų.

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę).  Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas.

Išlieka pailgintos atostogos darbuotojams kurių darbas susijęs su didesne nervine, protine ir emocine įtampa ir profesine rizika, taip pat papildomos atostogos už stažą, tačiau jos perskaičiuojamos darbo dienomis.

Paprastesnė tvarka kreipiantis dėl neteisėto atleidimo iš darbo

Šiuo metu dėl neteisėto atleidimo iš darbo turi kreiptis į teismą. Naujajame Darbo kodekse išplėsta Darbo ginčų komisijų kompetencija pavedant joms nagrinėti taip pat ir nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo teisėtumo bei kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės bylas. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti ginčą ne vėliau kaip per vieną mėnesį  ir tik Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu ginčo nagrinėjimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Gerės darbuotojų informavimas ir konsultavimas

Darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.

Darbo kodekse numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie dirbančius ne visą darbo laiką darbuotojus, dirbančius  nuotoliniu būdu, taip pat apie terminuotų darbo sutarčių būklę,  laikinuosius  darbuotojus. Ši informacija būtų teikiama darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmeny veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Naujos nuostatos įtvirtino reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turėtų būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Daugiau apie pasikeitimus lyginant su ankstesniu Darbo kodeksu, skaitykite čia: http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/darbo-kodeksu-palyginimas-34a8.html