kovo 2, 2015
Nacionalinio vėžio instituto informacija
Naujos technologijos gydant žarnyno vėžį

Kovas – žarnyno vėžio žinomumo mėnuo

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai radioterapeutai dalyvauja didelės apimties tarptautiniame klinikiniame tyrime, bandant išsiaiškinti, ar daliai tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją galės būti neskiriama varginančios chemoterapijos, nesumažinant sudėtinio gydymo efektyvumo.

Tarptautiniame klinikiniame tyrime, inicijuotame Briuselio universitetinės ligoninės, dalyvauja NVI gydytojai onkologai radioterapeutai, kurių patirtis ir gebėjimas įsisavinti modernius radioterapijos metodus buvo pastebėtas ir įvertintas užsienio kolegų. Šiame klinikiniame tyrime taip pat  dalyvauja Vokietijos, Italijos ir Portugalijos universitetinės ligoninės.

„Ankstyvieji tyrimo rezultatai daug žadantys, – sako NVI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vedėjas gydytojas radioterapeutas dr. Darius Norkus. – Atlikta pirmųjų pusantro šimto ligonių gydymo rezultatų analizė parodė, jog standartinis chemospindulinis gydymas nėra pranašesnis už tiriamąjį gydymo metodą. Jei galutiniai šio klinikinio tyrimo rezultatai patvirtins tyrėjų hipotezes, galbūt dalis pažengusiu tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją galės išvengti chemoterapijos.“

Šio klinikinio tyrimo metu palyginami naujas ir įprastas lokaliai pažengusio tiesiosios žarnos vėžio priešoperacinio gydymo metodai: modernus spindulinis gydymas realizuojant integruotą padidintą dozę į naviką ir įprastinis frakcionuotas chemospindulinis gydymas. Taikant naują gydymo metodą neskiriama chemoterapijos, bet didinama spindulinio gydymo dozė, realizuojama į tiesiosios žarnos naviką. Šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai  leidžia tai padaryti saugiai ir tiksliai.

“Daugeliu klinikinių tyrimų buvo nustatyta, kad priešoperacinė spindulinė terapija reikšmingai sumažina lokalių tiesiosios žarnos vėžio atkryčių dažnumą, – sako dr. D. Norkus. – Taip pat nustatyta, kad priešoperacinis chemospindulinis gydymas, ypač jei skiriamas esant lokaliai pažengusioms ligos stadijoms, leidžia ženkliai sumažinti auglį. Jį sumažinus, operacija tampa radikalesnė, o sudėtinio gydymo rezultatai geresni. Prognozuojama priešoperacinio chemospindulinio gydymo nauda – didesnė tikimybė išsaugoti rauką operacijos metu, nors tai neįrodyta klinikiniuose tyrimuose ir nuomonės šiuo klausimu skiriasi.“

Spindulinės terapijos technologinis progresas leido reikšmingai sumažinti šalutinių poveikių dažnumą ir sunkumą. Keletą metų Nacionaliniame vėžio institute taikoma moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija (IMRT), o nuo 2014-ųjų – dar modernesnis išorinio spindulinio gydymo metodas – voliumetrinė moduliuota arkinė terapija (VMAT).

„Toks gydymas leidžia ypač tiksliai realizuoti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę į sudėtingos formos taikinį ligonio dubenyje – tiesiosios žarnos naviką ir sritinius limfmazgius, – sako dr. D. Norkus. – Kartu maksimaliai „tausojamos“ greta esančios žarnų kilpos, todėl šalutinis gydymo poveikis būna minimalus ir daugiau susijęs su kartu skiriama chemoterapija 5-FU. Tačiau šiuo metu medikai kelia klausimą, jog galbūt galima išvengti ir ligonį varginančios chemoterapijos 5-FU.“

„Kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. N. E. Samalavičius. – Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį. Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas sudėtiniam gydymui. Gydant storosios žarnos vėžį dirba nemaža gydytojų komanda, vadinamoji daugiadisciplinė specialistų komanda, kurios užduotis kiekvienam pacientui nustatyti diagnozę, įvertinti gydymo galimybes ir laiku pradėti sudėtinio storžarnės vėžio gydymo etapus.”

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai.

Naujausi duomenys apie storosios žarnos vėžį

 Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų.

„Mūsų šalyje susirgimai storosios žarnos vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, – teigia dr. G. Smailytė. – Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau pas mus sergamumas šiuo metu dar yra ženkliai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse.”

Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumu bei susirgusiųjų išgyvenamumu. Net ir esant šalyje dideliam sergamumui vėžiu, mirtingumo rodikliai gali būti nedideli, jei tam navikui turime tinkamas ir plačiai prieinamas ankstyvos diagnostikos ir gydymo priemones.

Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mažus išgyvenamumo rodiklius, be abejo, yra diagnozuotos ligos stadija.

Reikia pažymėti, kad susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas gerėja. EUROCARE duomenimis Europoje nuo 1999 iki 2007 m. tiesiosios žarnos vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 proc. iki 58 proc. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę Lietuvoje nustatytas 12 proc. išgyvenamumo pagerėjimas – nuo 34,0 iki 45,9 proc. Lietuvoje, jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas dar neišplitęs, išgyvenamumo rodikliai siekia 85 proc., deja net ir 2011 m. I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų.

Tikėtina, kad pradėjus visoje Lietuvoje vykdyti valstybės finansuojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kurioje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus Lietuvos piliečiai, storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai gerės.

Share Button


spalio 26, 2020

Per vakar parą Lietuvoje buvo patvirtinti 766 atvejai koronavirusinės infekcijos atvejai. 208 atvejai buvo patvirtinti Vilniaus apskrityje, 170 Klaipėdos, 166 […]

spalio 24, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

spalio 23, 2020

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susitiko su tarptautinių bendrovių, kuriančių vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19), atstovais Lietuvoje. Susitikimo metu buvo aptartos […]

spalio 23, 2020

Kilus klausimų dėl lankytojų registracijos prekybos centruose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslina, kad prekybos centrai bendrąją prasme nelaikomi laisvalaikio ir […]

spalio 23, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 442 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 215 iš jų […]

spalio 22, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų […]

spalio 22, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno iš mūsų indėlis. Tai […]

spalio 21, 2020

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią […]

spalio 21, 2020

Lietuvoje per vakar parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų. Iš jų 101 Kauno, 68 Vilniaus, 39 Telšių, 36 Klaipėdos, 27 […]

spalio 19, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, […]

spalio 19, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų […]

spalio 19, 2020

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti […]

spalio 19, 2020

Koronavirusas ir toliau plinta Lietuvoje. Ypač grėsminga situacija keliose savivaldybėse. Raseinių rajone užsikrėtusiųjų skaičius viršija 850 skaičiuojant 100 000 gyventojų. […]

spalio 19, 2020

Mobilus testavimo punktas sostinėje virsta tyrimų miesteliu – nuo šiandien tyrimų pajėgumai yra didinami ir bus priimama net iki 1000 […]

spalio 17, 2020

Penktadienį Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė – savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovė Ilona Šaparauskienė sušaukė Lazdijų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos […]

spalio 16, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis Lietuva yra prisijungusi prie Europos Komisijos iniciatyvos, pagal […]

spalio 16, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 281 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 83 iš jų registruoti […]

spalio 16, 2020

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kraujo centras informuoja, kad šiuo metu padaugėjo pacientų, kuriems būtinas skubus kraujo perpylimas, […]

spalio 15, 2020

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kad jau nuo kito mėnesio išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti […]

spalio 15, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 255 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 111 iš jų […]