kovo 2, 2015
Nacionalinio vėžio instituto informacija
Naujos technologijos gydant žarnyno vėžį

Kovas – žarnyno vėžio žinomumo mėnuo

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai radioterapeutai dalyvauja didelės apimties tarptautiniame klinikiniame tyrime, bandant išsiaiškinti, ar daliai tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją galės būti neskiriama varginančios chemoterapijos, nesumažinant sudėtinio gydymo efektyvumo.

Tarptautiniame klinikiniame tyrime, inicijuotame Briuselio universitetinės ligoninės, dalyvauja NVI gydytojai onkologai radioterapeutai, kurių patirtis ir gebėjimas įsisavinti modernius radioterapijos metodus buvo pastebėtas ir įvertintas užsienio kolegų. Šiame klinikiniame tyrime taip pat  dalyvauja Vokietijos, Italijos ir Portugalijos universitetinės ligoninės.

„Ankstyvieji tyrimo rezultatai daug žadantys, – sako NVI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vedėjas gydytojas radioterapeutas dr. Darius Norkus. – Atlikta pirmųjų pusantro šimto ligonių gydymo rezultatų analizė parodė, jog standartinis chemospindulinis gydymas nėra pranašesnis už tiriamąjį gydymo metodą. Jei galutiniai šio klinikinio tyrimo rezultatai patvirtins tyrėjų hipotezes, galbūt dalis pažengusiu tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją galės išvengti chemoterapijos.“

Šio klinikinio tyrimo metu palyginami naujas ir įprastas lokaliai pažengusio tiesiosios žarnos vėžio priešoperacinio gydymo metodai: modernus spindulinis gydymas realizuojant integruotą padidintą dozę į naviką ir įprastinis frakcionuotas chemospindulinis gydymas. Taikant naują gydymo metodą neskiriama chemoterapijos, bet didinama spindulinio gydymo dozė, realizuojama į tiesiosios žarnos naviką. Šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai  leidžia tai padaryti saugiai ir tiksliai.

“Daugeliu klinikinių tyrimų buvo nustatyta, kad priešoperacinė spindulinė terapija reikšmingai sumažina lokalių tiesiosios žarnos vėžio atkryčių dažnumą, – sako dr. D. Norkus. – Taip pat nustatyta, kad priešoperacinis chemospindulinis gydymas, ypač jei skiriamas esant lokaliai pažengusioms ligos stadijoms, leidžia ženkliai sumažinti auglį. Jį sumažinus, operacija tampa radikalesnė, o sudėtinio gydymo rezultatai geresni. Prognozuojama priešoperacinio chemospindulinio gydymo nauda – didesnė tikimybė išsaugoti rauką operacijos metu, nors tai neįrodyta klinikiniuose tyrimuose ir nuomonės šiuo klausimu skiriasi.“

Spindulinės terapijos technologinis progresas leido reikšmingai sumažinti šalutinių poveikių dažnumą ir sunkumą. Keletą metų Nacionaliniame vėžio institute taikoma moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija (IMRT), o nuo 2014-ųjų – dar modernesnis išorinio spindulinio gydymo metodas – voliumetrinė moduliuota arkinė terapija (VMAT).

„Toks gydymas leidžia ypač tiksliai realizuoti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę į sudėtingos formos taikinį ligonio dubenyje – tiesiosios žarnos naviką ir sritinius limfmazgius, – sako dr. D. Norkus. – Kartu maksimaliai „tausojamos“ greta esančios žarnų kilpos, todėl šalutinis gydymo poveikis būna minimalus ir daugiau susijęs su kartu skiriama chemoterapija 5-FU. Tačiau šiuo metu medikai kelia klausimą, jog galbūt galima išvengti ir ligonį varginančios chemoterapijos 5-FU.“

„Kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. N. E. Samalavičius. – Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį. Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas sudėtiniam gydymui. Gydant storosios žarnos vėžį dirba nemaža gydytojų komanda, vadinamoji daugiadisciplinė specialistų komanda, kurios užduotis kiekvienam pacientui nustatyti diagnozę, įvertinti gydymo galimybes ir laiku pradėti sudėtinio storžarnės vėžio gydymo etapus.”

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai.

Naujausi duomenys apie storosios žarnos vėžį

 Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų.

„Mūsų šalyje susirgimai storosios žarnos vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, – teigia dr. G. Smailytė. – Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau pas mus sergamumas šiuo metu dar yra ženkliai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse.”

Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumu bei susirgusiųjų išgyvenamumu. Net ir esant šalyje dideliam sergamumui vėžiu, mirtingumo rodikliai gali būti nedideli, jei tam navikui turime tinkamas ir plačiai prieinamas ankstyvos diagnostikos ir gydymo priemones.

Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mažus išgyvenamumo rodiklius, be abejo, yra diagnozuotos ligos stadija.

Reikia pažymėti, kad susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas gerėja. EUROCARE duomenimis Europoje nuo 1999 iki 2007 m. tiesiosios žarnos vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 proc. iki 58 proc. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę Lietuvoje nustatytas 12 proc. išgyvenamumo pagerėjimas – nuo 34,0 iki 45,9 proc. Lietuvoje, jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas dar neišplitęs, išgyvenamumo rodikliai siekia 85 proc., deja net ir 2011 m. I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų.

Tikėtina, kad pradėjus visoje Lietuvoje vykdyti valstybės finansuojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kurioje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus Lietuvos piliečiai, storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai gerės.

Share Button


liepos 2, 2020

Antradienį Seimas nusprendė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad visiems mūsų […]

birželio 29, 2020

Nors šalyje karantinas jau yra atšauktas, Lietuvos ir tarptautinės organizacijos ragina neprarasti budrumo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai kartu su […]

birželio 26, 2020

„Dirbu geležinkelyje jau 25-erius metus, – pasakoja kaunietis Vaidas Gvalda. – Per tą laiką teko pamatyti visko – avarijų, katastrofų, […]

birželio 25, 2020

Šalyje įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad aukšta aplinkos […]

birželio 22, 2020

Širvintose, Vilniaus rajone, Jonavoje, Vilniuje, Šalčininkuose, Radviliškyje ir Klaipėdos rajone sergamumas koronavirusine infekcija (COVID-19) yra didesnis nei likusiose šalies savivaldybėse, […]

birželio 18, 2020

Lietuvoje atšaukus karantiną, dalis reikalavimų, iki šiol galiojusių tvarkant mirusiųjų palaikus ir organizuojant laidotuves, išlieka. Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė […]

birželio 18, 2020

„Aklumas man atėjo palaipsniui, – pasakoja vilnietis neregys Egidijus Nekrašinskas. – Viskas prasidėjo kai man buvo 12 metų, kai susirgau […]

birželio 17, 2020

200 atrinktų Lietuvos gyventojų ir 100 ugniagesių-gelbėtojų bus nemokamai tiriami siekiant nustatyti, ar praėjusiais metais  padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ […]

birželio 17, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas, kaip elgtis iš labiausiai koronaviruso (COVID-19) paveiktų šalių grįžusiems Lietuvos piliečiams ar iš jų […]

birželio 17, 2020

Finansų ministro Viliaus Šapokos įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kurio tarybai vadovavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, stabdo aktyvią veiklą. Nuo kovo […]

birželio 17, 2020

Šalyje paskelbus karantiną „Raudonos nosys” reagavo į susiklosčiusią situaciją ir vizitus ligoninėse perkėlė į virtualią “Klounų liniją” – jau trečią mėnesį […]

birželio 17, 2020

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos […]

birželio 17, 2020

Jau nuo šiandien visos viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai ir kitos – gali dirbti ilgiau nei iki 23 valandos, […]

birželio 17, 2020

Klinikinio tyrimo „Recovery“ metu, vertinant gydymą deksametazonu, 2104 hospitalizuoti, sunkia COVID-19 ligos forma sergantys pacientai atsitiktinės atrankos būdu dešimt dienų […]

birželio 16, 2020

Patvirtintas 45 šalių sąrašas, kuriose sergamumo koronavirusine infekcija (COVID-19) rodiklis yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutiniąsias 14 dienų. […]

birželio 16, 2020

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai […]

birželio 15, 2020

Nors tarptautinė Akromegalijos supratingumo diena pasaulyje jau kurį laiką yra minima lapkričio 1-ąją, lietuviams ši diena pirmiausia yra svarbi kaip […]

birželio 12, 2020

Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos (COVID-19) bangai, vakar Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas papildytas dar 10 tūkst. […]

birželio 11, 2020

Šiandien Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) Vilniaus ir Švenčionių rajonų savivaldybėms perdavė kalio jodido tabletes, galinčias užtikrinti šalies žmonių apsaugą […]

birželio 11, 2020

Dantų laminatė, kitaip dar vadinama venyru – tai itin plona, iš keramikos pagaminta plokštelė, kuri specialiu cementu tvirtinama prie priekinio […]