sausio 17, 2018
Neringoje – idiliška Eduardo Jonušo Kuršių nerija

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai.

Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai.

Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare.

Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai.

M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną.

Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus iš 6-7 dešimtmečių kūrybos. Buvo toks ciklas, kada jis žavėjosi Kuršių nerijos gamta ir tokių darbų yra padaręs daug. Gerai, kad tuos darbus kažkada nupirko Klaipėdos muziejus, o dabar jie  priklauso Neringos muziejų fondams. Po šių darbų ciklo sekė kitas ciklas – žymiausi šito krašto žmonės. Eduardas Jonušas yra tapęs ir Vidūną,  ir Rėzą, Jankų, Simonaitytę. Po to buvo Žemaitija, o vėliau atėjo ciklas, kuriame jis norėjo parodyti kas yra totalitarizmas ir  kaip  jis naikina žmogų. Pastarieji jo darbai yra svarbiausi, parodantys nuo kokio pavojaus mes niekada nesame apsaugoti“, – menininko kūrybą pristatė  Vitalija Teresa Jonušienė.

Kuršių nerijos muziejuje pristatomoje parodoje išvysite ir E. Jonušo darbą, kurį paprastai galima matyti Neringos savivaldybės mero kabinete. 
„E. Jonušo paliktas palikimas Neringai yra neįkainuojamas. Jo dėka Neringa turi svarbiausius savo krašto simbolius. Ir Neringos savivaldybė tikrai prisidės prie Eduardo Jonušo namų išpuoselėjimo. O ši paroda – tai menininko žvilgsnis į nuostabiąją Kuršių neriją“, – parodos pristatymo metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Menininko Eduardo Jonušo (1938-2014) kūrybos darbų parodą galima išvysti Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa).

Neringos savivaldybės informacija

 

Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]

rugpjūčio 5, 2019

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir […]

rugpjūčio 2, 2019

Interneto knygynas Knygų klubas kviečia susipažinti su geografijos mokytoju Mantu Karanausku, kuris parašė knygą apie skirtingomis veiklomis užsiimančius žmones „Mano […]

liepos 15, 2019

Liepos 14-ąją Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas. Neringos miesto […]

liepos 5, 2019

Liepos 5 – osios vakarą, vakarinio koncerto metu buvo paskelbti pirmieji „Saulės žiedo“ konkurso laimėtojai. Šią dieną Šiaulių valstybiniame dramos […]

birželio 26, 2019

Seime buvo atidaryta dailininko Alfonso Čepausko darbų paroda „Istorinės interpretacijos“, kuri apibendrina skirtingus Lietuvos istorijos etapus ir įamžina šalies kultūrą. […]

gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]