Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236-1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusią kovą su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Nutarimo projektu akcentuojamas 1413 m. Žemaitijos krikštas, užbaigiantis tūkstantį metų (313–1413 m.) trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi bei 1415 m. „Žemaičių skundo“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime vaidmuo kristianizacijos istorijoje, lėmęs viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“; pripažįstamas Žemaitijos indėlis per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Projektu siūloma Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą; 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšas programai įgyvendinti.

Po pateikimo siūlymui pritarė 59, prieš balsavo 2, susilaikė 8 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas, projektą numatoma svarstyti rudens sesijoje.