vasario 11, 2019
Valstybinė ligonių kasa
Skaičiai stulbina: kiek vaistų Lietuvoje tiesiog išmetama?
19,4 tonų – tiek pernai iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei užpernai ir kone 3,5 karto daugiau nei prieš keletą metų. Specialistai džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau kyla klausimas: ar jie racionaliai įsigyja vaistus?
 
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Irmos Medžiaušaitės teigimu, iš vienos pusės toks spartus naikintinų vaistų kiekio augimas rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi atsakingai ir nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšlių dėžę ar neišpila į kanalizaciją, o grąžina vaistinėms. Kita vertus, nebūtų ką išmesti, jei vaistai būtų skiriami ir perkami racionaliai.
 
„Vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir juos perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų vaistų didesnį kiekį, nei iš tikrųjų reikalinga, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Jei pacientai vaistus įsigytų ir vartotų racionaliai, taip pat gydytojai juos skirtų tinkamai, stalčiuose nesikauptų pasenę vaistiniai preparatai ir žmonės sutaupytų milijonus eurų kitoms išlaidoms“, – neabejoja I. Medžiaušaitė.
 
VLK specialistė primena, kad gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui − iki 3 ar 6 mėnesių. Tačiau kiekvieną kartą gydytojas, išrašydamas pacientui ilgalaikio gydymo receptą, turi nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų.
 
„Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti mus“, – tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) Inspektavimo skyriaus patarėja Diana Leleckaitė.
 
Pasak jos, kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų. „Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga“, – aiškino VVKT atstovė. 
 
Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių – švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos surenka. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.
 
Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, mat maisto papildas nėra vaistas. Tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Tuo tarpu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės, o jei nėra priskiriami – tuomet juos reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
 
 
 
Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Vaikų antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio ir šis skaičius […]

rugpjūčio 5, 2019

Žmonėms, gyvenantiems arti pramonės, perdirbimo ir kitų objektų, galinčių skleisti aštrius kvapus, geros žinios. Pusantro karto, t. y., nuo šiuo […]

rugpjūčio 2, 2019

Kasmet vis daugiau bendruomenių organizuoja vaikų stovyklas, tokiu būdu didindami vaikų užimtumą bei skatindami pasirinkti aktyvesnį laisvalaikį gryname ore su […]

liepos 30, 2019

Dažnai gyventojai kreipiasi į ligonių kasas, iškilus klausimų, ar konkreti paslauga gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai, ar už ją […]

liepos 24, 2019

Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, […]

liepos 17, 2019

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad per 2019 m. sausio–birželio mėn. Kauno apskrityje registruota […]

liepos 1, 2019

Šiomis dienomis viena populiariausių temų visuomenėje – skyrybos. Skiriasi visi, pradedant Lietuvos garsenybėmis ir baigiant įprasta Lietuvos šeima. Statistika rodo, […]

birželio 11, 2019

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja: įvairiose užsienio interneto svetainėse pastaruoju metu aktyviai parduodami […]

birželio 3, 2019

Per pastaruosius aštuoniolika metų sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus ir jau pasiekė 120 tūkst. pacientų – maždaug […]

gegužės 31, 2019

Ana Staševičienė jau 17 metų serga išsėtine skleroze. Išgirdusi šios ligos diagnozę, pašnekovė metė darbą, mylimą vyrą, tačiau bėgant metams […]