rugpjūčio 26, 2019
Rita Grinienė
Tolerancijos žmogus Gintaras Varnas: Punios šilas nusipelno laisvės gamtai, o ne laisvės žmogui

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas ragino politikus ir visuomenę mąstyti apie Punios šilą, jo gamtines vertybes ne egoistiškai. „Sėdime mes Laisvės piknike, bet žodį laisvė žmonės yra linkę suprasti kaip laisvę sau. Tarsi tai – mano asmeninė laisvė. Tačiau yra viena gera nuostata – aš esu laisvas tiek, kol mano laisvė netrukdo kito laisvei. Jūs, Seimo nariai, sakote, kad aš sprendžiu, kas yra gerai tam miškui. Jūs sakote – aš nuspręsiu, nes man taip bus geriau. O aš manyčiau, kad reikia galvoti apie paukštį, žvėrį, elniavabalį, ąžuolą ar eglę kaip apie būtybes, kurios taip pat nusipelnė laisvės. Aš esu už laisvę gamtai, o ne už laisvę sau,“ – sakė režisierius, iniciavęs peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę.

Gintarui Varnui antrino ir diskusijoje dalyvavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Jo teigimu, šiuo metu mes stebime Lietuvos visuomenės virsmą į žymiai brandesnę, kuriai pradeda rūpėti gamtosauga miškuose. „Mes, matyt, atėjome prie tokio momento, kai pradėsime kalbėti, kad mes turime atskirti be išlygų saugomą mišką, be jokių „truputį pakertame“, „truputį pakasame“, „truputį dar ką nors padarome“, ir tarp ūkinių miškų. Visuomenė to nori ir tai yra aukštesnis valstybės ir visuomenės vystymosi etapas.“ – teigė Albertas Stanislovaitis. Jis taip pat paragino kolegas miškininkus augti ir tobulėti kartu su kintančia visuomene: „Mes šiandien turime situaciją, kada miškininkystės mokslas, metodologija ir tuo pačiu – norminiai aktai šiek tiek atsilieka nuo atsiradusių visuomenės lūkesčių, Europinių įsipareigojimų dėl buveinių apsaugojimo ar naujo požiūrio į gamtosaugą.  Aš, matyt, pakviesčiau daug ką mokytis visą gyvenimą. Nebūtina užsifiksuoti ties tuo, ką mes išmokome universitete. Matyt, reikia dar kažko pasimokyti po to, pasižiūrėti, kas yra aplinkui ir keisti tą požiūrį, semtis informacijos.“

Albertas Stanislovaitis taip pat išsakė savo poziciją dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą: „Per planavimo procedūrą visos visuomenės grupės turėto galimybę pasisakyti. Buvo sureaguota į vienos pusės pasisakymą, kad jie rezervato nenorėtų. Mes papuolėme į situaciją, kur nesuveikė balsavimo principas, kieno balsas nulems. Čia viena pusė pasakė, kad norime rezervarto, kita – kad nenorime ir buvo priimtas politinis sprendimas, kad rezervato nenorime. Šiek tiek gaila, kad nebuvo įsigilinta į tai, ką mes siūlėme su planuotojais. Mano nuomone, sprendimas neplėsti rezervato – ne gamtosauginis, bet  – politinis.“ A. Stanislovaičio teigimu, anksčiau planuotojų parengtame plane, kurį atšaukė dabartinis ministras, buvo numatyta tiek griežtesnė gamtos apsauga, tiek zonos visuomenės lankymuisi. „Tą buvo galima spręsti per įstatymo nuostatos keitimą ar lankymo taisykles“, – sakė Albertas Stanislovaitis.  Po diskusijos į tokį komentarą režisierius Gintaras Varnas sureagavo kategoriškai: „tai reiškia, kad ministras Kęstutis Mažeika melavo visuomenei teigdamas, kad naujai įsteigtame rezervate nieko nebus galima daryti“.

Diskusijos metu ne mažai kalbėta apie kinivarpų grėsmę Punios šilo eglynams. Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša patikino, kad miškas gali susireguliuoti savaime, o kinivarpos – irgi dalis ekosistemos. Bijantiems kinivarpų sunakinto eglyno jis kvietė visus apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Plokštinės rezervate, kur dominuoja eglynai, bet masiškai šie medžiai neišnyko, o pavieniai sausuoliai tapo namais daugeliui vabalų rūšių.

Diskusijoje apie Punios šilą dalyvavo Simonas Gentvilas (LR Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas), Algirdas Klimavičius (Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumo direktorius), prof. Gintaras Varnas (teatro režisierius), Albertas Stanislovaitis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius), dr. Žydrūnas Preikša (Vytauto Didžiojo universiteto miškotyros mokslininkas).

 

 

 

 

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


rugsėjo 6, 2019

Trečiadienį Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas […]

rugpjūčio 29, 2019

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų, įsakymas stabdyti rezervato plėtrą apskųstas teismui, šilo ginti […]

rugpjūčio 12, 2019

Vis daugiau visuomenės autoritetų išreiškia palaikymą visuomeninei iniciatyvai išsaugoti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio […]

rugpjūčio 9, 2019

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, […]

rugpjūčio 8, 2019

„Savivaldybės mero Ričardo Malinausko kvietimu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėmės Druskininkuose susipažinti su aplinkosauginėmis problemomis, su kuriomis susiduria kurortas, […]

rugpjūčio 7, 2019

Savivaldybės atkreipia dėmesį į esamą probleminę vandentvarkos ūkio padėtį šalyje. Lietuva yra gavusi įspėjimą iš Europos Komisijos dėl neįvykdytų įsipareigojimų […]

rugpjūčio 6, 2019

Praėjusią savaitę per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo […]

rugpjūčio 5, 2019

Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal […]

rugpjūčio 1, 2019

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys […]

liepos 29, 2019

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje šimtmečiais amžių skaičiuojantis Dūkštų ąžuolynas. […]