26 rugpjūčio, 2019
Rita Grinienė

Tolerancijos žmogus Gintaras Varnas: Punios šilas nusipelno laisvės gamtai, o ne laisvės žmogui

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas ragino politikus ir visuomenę mąstyti apie Punios šilą, jo gamtines vertybes ne egoistiškai. „Sėdime mes Laisvės piknike, bet žodį laisvė žmonės yra linkę suprasti kaip laisvę sau. Tarsi tai – mano asmeninė laisvė. Tačiau yra viena gera nuostata – aš esu laisvas tiek, kol mano laisvė netrukdo kito laisvei. Jūs, Seimo nariai, sakote, kad aš sprendžiu, kas yra gerai tam miškui. Jūs sakote – aš nuspręsiu, nes man taip bus geriau. O aš manyčiau, kad reikia galvoti apie paukštį, žvėrį, elniavabalį, ąžuolą ar eglę kaip apie būtybes, kurios taip pat nusipelnė laisvės. Aš esu už laisvę gamtai, o ne už laisvę sau,“ – sakė režisierius, iniciavęs peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę.

Gintarui Varnui antrino ir diskusijoje dalyvavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. Jo teigimu, šiuo metu mes stebime Lietuvos visuomenės virsmą į žymiai brandesnę, kuriai pradeda rūpėti gamtosauga miškuose. „Mes, matyt, atėjome prie tokio momento, kai pradėsime kalbėti, kad mes turime atskirti be išlygų saugomą mišką, be jokių „truputį pakertame“, „truputį pakasame“, „truputį dar ką nors padarome“, ir tarp ūkinių miškų. Visuomenė to nori ir tai yra aukštesnis valstybės ir visuomenės vystymosi etapas.“ – teigė Albertas Stanislovaitis. Jis taip pat paragino kolegas miškininkus augti ir tobulėti kartu su kintančia visuomene: „Mes šiandien turime situaciją, kada miškininkystės mokslas, metodologija ir tuo pačiu – norminiai aktai šiek tiek atsilieka nuo atsiradusių visuomenės lūkesčių, Europinių įsipareigojimų dėl buveinių apsaugojimo ar naujo požiūrio į gamtosaugą.  Aš, matyt, pakviesčiau daug ką mokytis visą gyvenimą. Nebūtina užsifiksuoti ties tuo, ką mes išmokome universitete. Matyt, reikia dar kažko pasimokyti po to, pasižiūrėti, kas yra aplinkui ir keisti tą požiūrį, semtis informacijos.“

Albertas Stanislovaitis taip pat išsakė savo poziciją dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo stabdyti Punios šilo rezervato plėtrą: „Per planavimo procedūrą visos visuomenės grupės turėto galimybę pasisakyti. Buvo sureaguota į vienos pusės pasisakymą, kad jie rezervato nenorėtų. Mes papuolėme į situaciją, kur nesuveikė balsavimo principas, kieno balsas nulems. Čia viena pusė pasakė, kad norime rezervarto, kita – kad nenorime ir buvo priimtas politinis sprendimas, kad rezervato nenorime. Šiek tiek gaila, kad nebuvo įsigilinta į tai, ką mes siūlėme su planuotojais. Mano nuomone, sprendimas neplėsti rezervato – ne gamtosauginis, bet  – politinis.“ A. Stanislovaičio teigimu, anksčiau planuotojų parengtame plane, kurį atšaukė dabartinis ministras, buvo numatyta tiek griežtesnė gamtos apsauga, tiek zonos visuomenės lankymuisi. „Tą buvo galima spręsti per įstatymo nuostatos keitimą ar lankymo taisykles“, – sakė Albertas Stanislovaitis.  Po diskusijos į tokį komentarą režisierius Gintaras Varnas sureagavo kategoriškai: „tai reiškia, kad ministras Kęstutis Mažeika melavo visuomenei teigdamas, kad naujai įsteigtame rezervate nieko nebus galima daryti“.

Diskusijos metu ne mažai kalbėta apie kinivarpų grėsmę Punios šilo eglynams. Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša patikino, kad miškas gali susireguliuoti savaime, o kinivarpos – irgi dalis ekosistemos. Bijantiems kinivarpų sunakinto eglyno jis kvietė visus apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Plokštinės rezervate, kur dominuoja eglynai, bet masiškai šie medžiai neišnyko, o pavieniai sausuoliai tapo namais daugeliui vabalų rūšių.

Diskusijoje apie Punios šilą dalyvavo Simonas Gentvilas (LR Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas), Algirdas Klimavičius (Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumo direktorius), prof. Gintaras Varnas (teatro režisierius), Albertas Stanislovaitis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius), dr. Žydrūnas Preikša (Vytauto Didžiojo universiteto miškotyros mokslininkas).

 

 

 

 


7 gegužės, 2024

Dalį Pietų ir Pietryčių Azijos sukaustė ekstremalus karštis. Dėl jo jau žuvo dešimtys žmonių, uždarytos mokyklos, sunaikinti pasėliai, kyla grėsmė […]

7 gegužės, 2024

Lietuvos oro uostai intensyviai atnaujina visą savo transporto parką ir organizuoja elektrinių autobusų pirkimą. Pirmuoju etapu siekiama atrinkti kvalifikuotus autobusų […]

6 gegužės, 2024

Molėtų miesto gyventojams pranešus apie galimą geriamojo vandens taršą, UAB „Molėtų vanduo“ atliko bakteriologinį ir parazitologinį tyrimus. Specialistai pranešė, kad […]

3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]