Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1568 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 9,1 proc. daugiau. Gaisruose žuvo 28 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 32), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 36 gyventojai patyrė traumų (31).
Vasario mėnesį gaisruose žuvo 12 gyventojų, o sausį – 16, praėjusių 5-erių metų dviejų mėnesių gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 34. Šiemet kilo 1 gaisras, kuriame žuvo 2 šalies gyventojai (pernai – 5 gaisrai), o 26 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus, 126 pastatus, 26 transporto priemones, 118 gyvūnų.
Miestuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 19. Devyni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 5 – Kauno, po 3 – Panevėžio bei Šiaulių, po 2 – Alytaus, Marijampolės bei Utenos, po 1 – Tauragės bei Klaipėdos apskrityse. Telšių apskrityje žmonių aukų gaisruose pavyko išvengti. Daugiausia žmonių žuvo penktadienį – 6, tragiškiausios mėnesio dienos – 14-oji, 16-oji ir 19-oji (gaisrai pasiglemžė po 3 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 20 vyras ir 7 moterys. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai.
Ugnis dirba be išeiginių
Ugniagesių statistika liudija, kad kuo ilgiau tęsiasi šalčiai, tuo dažniau į svečius užsuka ugnis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje kilo 1809 gaisrai, iš jų savaitgaliais – 533, pernai per tą patį laikotarpį – 509 gaisrai. Praėjusį šeštadienį Molėtų rajone, Dubingių seniūnijoje, Drąsių kaime, kilus gaisrui, nors žmonės ir išnešė iš degančio namo jo savininką, gimusį 1935 m., jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Pasak Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rolando Pumpučio, nors neįgalus senolis gyveno nuolat prižiūrimas giminaičių, bet ugnis jo namuose galėjo įsiplieksti dėl įpročio ant krosnies džiovinti malkas: „Giminaičiai, užsukę pas jį, net buvo radę jas ant krosnies smilkstančias. Nors ir sakė jam, kad malkų taip nedžiovintų, deja, žmogus neretai mano, kad jei visą gyvenimą taip darė, tai nieko blogo negali nutikti.“
Kaip teigia šios tarnybos inspektorius Julius Rudžionis, aiškinantis gaisrų aplinkybes, jiems kartais tenka įsitikinti, kad žmonės stokoja elementarių krosnies kūrenimo įgūdžių. Ypač tie, kurie nusiperka sodybas ir į jas atvyksta iš miesto. Jis papasakojo, kaip prieš mėnesį jų rajone sodybą įsigijęs žmogus, atvykęs į ją, krosnį kūrenęs be pertraukos. Deja, pasimėgauti gyvenimu kaime jam neteko, taip bekūrenant, namas sudegė.
Pasak gaisrininkų, nors kaimo sodybos savaitgaliais sulaukia daug svečių, bet sodybų šeimininkai gerai žino, kad pirčių kūrenimo jiems patikėti negalima, nes be paliovos kūrenant, o taip dažniausiai ir elgiamasi, gaisro tikimybė itin išauga.
„Šiuo metu dažni ir suodžių gaisrai. Žmonės sako, kad gaisras nekiltų, geriau į medį pabelsiu ar juodą katę per stogą permesiu, bet geriausiai nuo gaisro saugo atsargus elgesys su ugnimi“, – teigia J. Rudžionis.
Statistikos duomenimis, šiemet iš 32 žuvusiųjų ugnyje, 8 šalies gyventojai žuvo savaitgaliais.
Kaip kūrenti krosnį, kad nekiltų gaisras? Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, o pakuros durelės turi būti uždarytos.
