Apie emigracijos keliamus iššūkius Lietuvai kalbama ne vienerius metus, tačiau bene labiausiai neigiamos demografinės tendencijos atsiliepia regionų verslams. Dėl išvažiuojančių gyventojų mažesniuose šalies miestuose ne tik mažėja vartojimas, bet ir sunkiau rasti tinkamos kvalifikacijos, motyvuotų darbuotojų. Nepaisant to, verslininkai mažesniuose šalies miestuose planuoja plėtrą, investuoja į paslaugų gerinimą ir ieško būdų ne tik veikti sėkmingai, bet ir teikti regionams, kuriuose dirba, pridėtinės vertės.
Vartotojų mažiau, konkurencijos daugiau
Vakarų Lietuvoje veikiančio degalinių tinklo „Milda“ vadovas Laimonas Černiauskas sako, kad ištuštėję regionai tam tikra prasme turi ir kai kurių teigiamų aspektų – jie verčia verslą nestovėti vietoje ir ieškoti vis naujų būdų siekiant užsitarnauti bei išlaikyti klientų prielankumą ir lojalumą.
„Be abejo, žmonių – ir ypač jaunimo – gretų mažėjimas verslui kelia nemenkus iššūkius. Mažesnis gyventojų skaičius reiškia ir mažesnę degalų paklausą. Kartu konkurencinis spaudimas mūsų veiklos srityje nuolat didėja. Turime konkuruoti ne tik su didžiaisiais rinkos žaidėjais, bet ir su didmenininkais, kurie degalus įmonėms ar ūkiams pristato į vietą. Tačiau iššūkiai visuomet skatina tobulėti, prisitaikyti ir keistis. Tą ir stengiamės, kaip galėdami geriau, daryti“, – sako L. Černiauskas.
Tam, kad galėtų išlikti konkurencingas degalinių tinklas privalo sugebėti pasiūlyti mažiausią kainą rinkoje, išlaikyti aukštą kokybę ir nuolat ieškoti būdų savo klientams suteikti papildomų verčių.
„Nors mūsų klientai išsiskiria lojalumu, tačiau jie yra itin jautrūs kainai, todėl visuomet tikisi mūsų degalinėse degalų rasti pigiausiai. Kartu auga klientų lūkesčiai dėl papildomų verčių, aptarnavimo kokybės. Tam skiriame tikrai daug dėmesio“, – apie degalinių verslo realijas regionuose pasakoja tinklo vadovas.
Kuria žmogiškąjį ryšį
Anot L. Černiausko, vienas iš bendrovės privalumų, padedančių konkuruoti su didžiaisiais degalinių tinklais – galimybė su klientais mažesniuose miestuose užmegzti artimesnį ir betarpiškesnį ryšį.
„Kai kurie mūsų klientai išskirtinai pas mus degalus pilasi jau dešimt ar daugiau metų. Viena to priežasčių – ne tik patikimi, kokybiški degalai, bet ir mūsų nuolaidų sistema, kuri lojaliems klientams degalus daugeliu atvejų leidžia įsigyti žemiausiomis kainomis. Vis tik, manau, kad nemažiau svarbu yra ir žmogiškasis ryšys, kurį siekiame sukurti ir palaikyti. Dažnu atveju klientai neskuba kuo greičiau palikti mūsų degalinių – nusipirkę kavos šnekteli su darbuotojais, aptaria miestelio naujienas, užgriuvusius šalčius ar šalies politines realijas“, – pasakoja tinklo vadovas.
Toks žmogiškas santykis, jo įsitikinimu, mūsų laikais tampa vis didesne prabanga, todėl klientai šį išskirtinumą vertina, net, jei pagrindinis jų pasirinkimo motyvas ir yra kaina.
„Jau daugelį metų turime tradiciją daugiau nei 20 litrų degalų besipilančius klientus vaišinti kava. Nors tai ir smulkmena, tačiau daugeliui ji maloni. Be to, mūsų darbuotojai yra visuomet pasirengę patys pripildyti kliento automobilio baką, užpilti langų skysčio ar pakeisti perdegusią lemputę. To daugeliu atveju negausi didžiųjų tinklų degalinėse ir būtent tokios pridėtinės vertės padeda mums išsiskirti didelio konkurencingumo aplinkoje“, – įsitikinęs degalinių tinklo „Milda“ vadovas.
Sezoniškumas keičia klientų srautą
L. Černiausko teigimu, išvykusių gyventojų reikšmė verslui ypatingai juntama vasarą, kai dalis emigrantų sugrįžta į gimtinę, ir kuomet suaktyvėja turistų srautai.
„Šiltuoju metų laiku klientų kontingentas skiriasi. Vasarą vietinių lankytojų srautą gerokai papildo iš užsienio į Lietuvą sugrįžtantys jaunesni žmonės, taip pat studentai iš didžiųjų šalies miestų. Be to, vasaros sezonu išauga ir po Lietuvą keliaujančių vietos bei užsienio turistų srautai“, – teigia jis.
Degalinės regionuose dažnai atlieka ir būtiniausių prekių parduotuvės funkciją, o vasarą jauniems žmonėms jos neretai pakeičia įprastas maitinimo įstaigas. Tokiu metu degalinės regionuose tampa ir susibūrimų vieta. Dėl to didėja maisto produktų pardavimai, nes jauni žmonės turistaudami gamtoje ar po vakarėlių atvažiuoja ne tik pasipildyti degalų, bet ir užkąsti, susitikti su draugų kompanija.
Vadovo teigimu, tai kad emigravęs jaunimas gimtinės nepamiršta ir bent vasarą sugrįžta čia atostogauti yra geras ženklas. Tai rodo, kad žmones gimtasis kraštas traukia ir leidžia tikėtis jų sugrįžtant visam laikui. Tai, L. Černiausko įsitikinimu, ne tik padėtų vietos verslams, bet ir įkvėptų miesteliams daugiau gyvybės.
Darbuotojų turi dairytis didmiesčiuose ir užsienyje
Šiauliuose įsikūrusios didžiausios Šiaurės Europoje dviračių ir e-dviračių gamintojos, bendrovės „Baltik vairas“, generalinis direktorius Žilvinas Dubosas sako teigiamas tendencijas įžvelgiantis jau dabar ir taip pat matantis kai kuriuos veiklos regionuose privalumus.
„Jaučiame, kad svetur laimės ieškoti išvykę lietuviai pamažu sugrįžta. Tiek mūsų administracijoje, tiek gamyboje jau dirba daug buvusių emigrantų. Be abejo, verslai ir valstybė turi toliau dirbti, kad žmonėms Lietuvoje – ir ne tik didžiuosiuose miestuose – gyventi būtų gera. Šalis per pastaruosius metus padarė didelę pažangą ir daugelyje sričių jau niekuo nenusileidžia užsienio valstybėms, todėl, manau, kad pasirenkančių grįžti ir dirbti gimtinėje gretos tik gausės“, – sako Ž. Dubosas.
Tiesa, vadovo teigimu, nepaisant sugrįžtančiųjų, darbo rinkos situacija visoje Lietuvoje tampa vis labiau įtempta, o su didžiausiais iššūkiais susiduriama ieškant aukščiausios klasės savo srities profesionalų.
„Regionuose tokių specialistų rasti dažnai būna itin sudėtinga, todėl jų ieškome visoje Lietuvoje ir net užsienyje. Be abejo, kad juos prisiviliotume į Šiaulius, turime pasiūlyti didesnius atlyginimus nei Vilniuje ir padengti transporto ar apgyvendinimo išlaidas. Tačiau tokia yra realybė. Šiuo metu mūsų bendrovėje dirba apie dešimt profesionalų iš Vilniaus, Kauno ir užsienio valstybių. Tikrai džiaugiamės galėdami juos turėti savo komandoje“, – sako Ž. Dubosas.
Regionai turi savų privalumų
Ž. Dubosas įsitikinęs, kad Šiauliai gali būti patrauklus miestas dirbti ir vystyti verslą, o kai kurie jo privalumai atsveria sostinės ar Kauno suteikiamas naudas.
„Šiauliai yra šeimai draugiškas miestas, kuriame nekyla problemų norint rasti vaikui vietą darželyje ar mokykloje. Čia nėra kamščių, todėl galima sutaupyti nemažai laiko. Galiausiai paslaugos Šiauliuose yra gerokai pigesnės nei Vilniuje ar Kaune. Žvelgiant iš verslo perspektyvos, Šiauliai taip pat turi savų privalumų. Visų pirma, darbo rinka čia yra kiek mažiau įtempta nei šalies didmiesčiuose, o verslo bendruomenė mieste yra pakankamai vieninga ir draugiška. Už tai didele dalimi turime būti dėkingi Šiaulių pramonės ir amatų rūmams, kurie daug ir nuoširdžiai dirba, kad turėtume tokią verslo aplinką“, – sako Ž. Dubosas.
Pašnekovas pasakoja, kad per praėjusius metus „Baltik vairas“ komandą papildė 150 naujų darbuotojų, o artimiausiu metu planuojamas ir tolimesnis įmonės augimas.
„Dedame daug pastangų, kad darbuotojai turėtų tinkamas darbo sąlygas, jaustųsi saugūs ir įvertinti. Kuo toliau, tuo tai darosi svarbiau, todėl labai džiaugiamės, kad šiuo aspektu esame stipriai pažengę. Tai suteikia didelį konkurencinį pranašumą veikiant bendroje šalies darbo rinkoje. Kartu norime, parodyti, kad ir mažesniuose miestuose gali sėkmingai veikti šiuolaikiškos ir darbuotojams patrauklios įmonės. Manau, mums tai visai neblogai sekasi“, – sako Ž. Dubosas.
