Virginija Vingrienė: karantinas nė kiek nesumažina aplinkosaugos svarbos

„Visi sutinkame su nuomone, kad po pandemijos sukeltos krizės pokyčių bus tiek versle, tiek ekonomikoje, tiek ir aplinkosaugoje. Šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu Seimo narių viena iš esminių užduočių priiminėti sprendimus, kurie padėtų lengviau verslui atsigauti po krizės ir atvertų kelius naujiems socialiai atsakingiems verslams, naudojantiems aplinkai draugiškas modernias technologijas, nes tai esminis ateities ekonomikos kelias ir pagrindinis variklis“, – pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Remti aplinkai draugišką socialiai atsakingą verslą

Kokiu keliu eis Lietuva, Europa ir pasaulis, pasibaigus pandemijai? Vieni pabrėžia, kad tai paspartins pažangiausių modernių ir aplinkai draugiškų technologijų sparčią plėtrą, kiti dėsto priešingą nuomonę: girdi, svarbiausia, kad verslas atsigautų ir kad kuriam laikui reikėtų pamiršti žiedinę ekonomiką, visus modernėjimus, inovacijas ir aplinkosaugą apskritai.

Kurie iš jų teisūs, parodys laikas, bet norisi tikėti, kad po pandemijos nebus sugrįžta prie praėjusio šimtmečio pradžios ar dar ankstesnių laikų gamybos, darbo organizavimo ir požiūrio į verslą ir darbą būdų, kas šiandien dažnai aktualu. „Kaip jau parodė pirmosios karantino dienos, sumažėjus gamybai iškart sumažėjo atmosferos tarša.  Norime mes to, ar ne, bet turime pripažinti, jog viruso atsiradimui ir plitimui įtakos turėjo ir neatsakinga žmogaus veikla, deja. Tad pandemijos pabaiga neabejotinai turi tapti naujų verslų, naujo požiūrio pradžia. O visa parama – tiek šalies biudžeto, tiek ES ir kitų fondų, lengvatos, subsidijos, prioritetai, mano giliu įsitikinimu, turi būti nukreipiamos aplinkai draugiškiems, socialiai atsakingiems, sąžiningai konkuruojantiems verslams, žiedinei beatliekinei ekonomikai, žaliojo kurso krypčiai. Jokios paramos ir palaikymo neturėtų gauti ir tos įmonės, kurios per karantiną atleidinėjo darbuotojus, nors valstybė priėmė sprendimus kompensuoti prastovas, o visos įmonės, net vidutinės ir smukliosios ekonomikos augimo laikotarpiu neabejotinai turėjo turėti sukaupusios rezervų. Aplinkosaugos nusikaltimus padariusios įmonės jokio gailesčio irgi  net negali tikėtis! Turime skatinti ir socialiai atsakingą verslą. Ir tai turi tapti tiek Seimo, tiek Vyriausybės veiklos pagrindiniu prioritetu“, – pabrėžia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Kontrolė privalo būti reali

„Kitas svarbus veiklos baras – realus kontrolės įgyvendinimas. Kol kas kontrolės sistemoje dar daug nepakenčiamai absurdiško biurokratizmo, atsikalbinėjimo, įrodinėjimo savo buvimo reikalingumo ir ėjimo pačiu lengviausiu keliu, bet realios kontrolės mes tikrai neturime. Ir tai aiškiai parodė Lietuvoje vykusios ekologinės nelaimės, ir covid-19 pandemija – teigia Virginija Vingrienė. – Kontrolės uždavinys – užtikrinti teisės aktų vykdymą, principingai kontroliuoti ir nustatinėti piktybinius pažeidimus, nepaisant įmonė 10 metų turėjo ar ne pažeidimų. Konkretus pavyzdys. Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniui, kad vienoje įmonėje be kaukės dirbo užsikrėtusi moteris ir, galimai apčiaudėjo duoną, o darbuotojai ten verčiami dirbti net sirgdami, nes trūksta pajėgumų, paskambinus kontroliuojančiai institucijai, gaunu pribloškiantį atsakymą, kad karantino metu jie kontroliuoja tik importą, o vietos įmones tik rekomendacijomis ir siunčiamais klausimynais. Lankytis įmonėse net pranešus apie galimą pažeidimą esą negali, nes neturi apsaugos priemonių. Kai pasakiau, kad imsiuosi priemonių, kad jie būtų aprūpinti apsaugos priemonėmis, išgirdau, kad jų turi, bet tik importui kontroliuoti. Tai nepateisinama. Neturi būti, kad išaugus paklausai, įmonės dirbtų bet kokia kaina ir nevykdydamos karantino reikalavimų.  Deja, pasirodo, niekas nieko nekontroliuoja, karantinas ir sėdime visi sėkmingai užsidarę ir šventai tikėdami įmonių atsakingumu. Policijos pareigūnai kažkodėl turi vaikščioti ir kontroliuoti, ar laikomasi izoliacijos reikalavimų, o kitų sričių inspektoriai – išimtis. O jei infekcija išplis su maistu, kas, gi, atseks.“

Kaip teigia Seimo narė, nesant realios kontrolės, kyla nebaudžiamumo jausmas,  dalis įmonių leidžia sau kažko nedaryti ir teršti aplinką, išnaudoti darbuotojus, versti dirbti sergančius, įdarbinti nelegaliai, nemokėti mokesčių tuo įgydamos pranašumo prieš konkurentus.  „Po karantino, išeidami iš koronakrizės privaloma realiai įgalinti visų sričių kontrolę, apkarpydami didžiulio tikrai nereikalingo kabinetinio personalo gretas, stiprinant, plečiant ir gerokai motyvuojant kontrolės pajėgumus. Ir ne baudimai, o veiklos priežiūra, drausminimas, galiausiai pagalba konsultuojant, nespėjusius susiorientuoti reikalavimų naujovėse – tai naujos kartos kontrolės paveikslas. Kontrolė būtina užkertant kelią piktnaudžiavimui,  nesąžiningu būdu  užsitikrinant išskirtines sąlygas bei įgyjant pranašumą prieš kitus. Tai bujojo iki šiol, bet visiškai netoleruotina rytoj. Ir pandemijos laikas kaip vieną po kitos atveria kruopščiai užklijuotas ar nenorimas matyti šias gilumines supūliavusias piktžaizdes“, – pažymi politikė

Neišvengiamai būtini esminiai sisteminiai pokyčiai

Kalbėdama apie aplinkosaugos sritį, Seimo narė pabrėžia, kad reikalingi sisteminiai, o ne kosmetiniai kontrolės pokyčiai, apie kokius kalba Aplinkos ministerija. Jie turi būti susiję ir su inspektorių aukšta kvalifikacija, ir derama jų motyvacija. „Dabartiniai atlyginimai toli gražu nemotyvuoja inspektorių, nors, tiesa pasakius ir jų tarpe vyrauja daug netoleruotino aplaidaus požiūrio, atmestinio darbo. Su tuo kovojau, įrodinėjau nuo pat kadencijos pradžios. Na, o dabar tiesiog nebėra kito kelio, kaip imtis pokyčių iš esmės, neklausant jokių kabinetinių biurokratų verkšlenimų, pasiteisinimų ir principingai įvertinti jų buvimo reikalingumo įrodinėjamus.  Šiandien profesionalūs specialistai ilgai neužsilaiko. Prisideda ir visuomenės neigiamas požiūris į valstybės tarnautojus apskritai. Didelė kadrų kaita neprisideda prie veiklos kokybės, – sako Virginija Vingrienė. – Konkrečių darbuotojų, o ir visos kontroliuojančios įstaigos neatsakingas, nesąžiningas, atmestinas požiūris, tiesiog atima žadą. Kaip, kad minėtas  pasiteisinimas dėl karantino sąlygų nesilaikančios maisto įmonės: kaip tikrinti jei įmonė dešimt metų dirbo be pažeidimų. Gal ji ir dirbo tobulai, bet ar tikrai ji laikosi karantino sąlygų. Vien informacija pandemijos laikotarpiu  turi būti signalu nedelsiant imtis veiksmų, pervažiuoti ir patikrinti visas kitas šios srities įmones. O ne siuntinėti rekomendacijas ir klausimynus. To būti daugiau negali! Realios kontrolės aplinkosaugoje įgyvendinimą įtraukiau tarp prioritetinių Seimo pavasario sesijos darbų ir tikiuosi sulaukti kolegų palaikymo. Būtina visiems surasti sprendimus, kurie iš esmės pakeis ir sričių kontrolės sistemą, užtikrinančią sąžiningą verslo konkurenciją, jų atsakingą požiūrį aplinkos ir darbuotojų teisių atžvilgiu ir sėkmingą visų sektorių atsigavimą  po šio sunkmečio.“

Užs. Nr. VV-78