Ignalinos krašto muziejuje – nauja ekspozicija
Gruodžio 2 d. Ignalinos krašto muziejuje pristatyta nauja ekspoziciją, kurią sudaro senosios maldaknygės, abrozdėliai ir liturginiai drabužiai. Prasmingas ir gražus muziejaus darbuotojų noras belaukiant šv. Kalėdų atsigręžti į senąją lietuvių rašytinę kultūrą ir religinę istoriją pristatančius ženklus.
Muziejuje eksponuojama apie 40 įvairių maldaknygių, keletą mišiolų, psalmynų ir kitų knygelių. Kol kas seniausia yra 1843 metais išleista maldaknygė, kurią muziejui padovanojo ignalinietė Janina Brukštutė.
Maldaknygių pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Viduramžių maldaknygės buvo rankraštinės, kai kurios, skirtos aukštiems asmenims, puošniai iliuminuotos. Pirmos spausdintos maldaknygės pasirodė XVI a. pradžioje, vadinamos įvairiais pavadinimais, dažnai hortulus arba šio lotyniško žodžio vertimu darželis, pvz., populiari XIX a. lietuvių liuteronų maldaknygė buvo vadinama Rojaus darželis (1807). Pirmos spausdintos lietuviškos maldaknygės buvo paruoštos Martyno Mažvydo ir publikuotos jo raštuose. Pirmoji katalikų maldaknygė Lietuvoje parengta Jurgio Kasakauskio – „Rožančius švenčiausios Marijos panos“ (1681 m.). Lietuviškų maldų kūrimo ir vertimo istorijoje išskirtinai svarbi yra Danieliaus Kleino maldaknygė. Įvairių 1681redaktorių vis papildoma ir redaguojama Kleino maldaknygė buvo leidžiama iki pat XX a.
Nemažiau įdomi yra ir Abrozdėlių istorija. Abrozdėliai – smulkieji spaudinėliai, mažosios grafikos darbeliai. Tai atvirukų pirmtakai. Jie primena kokį nors religinio gyvenimo įvykį: Pirmąją komuniją, kunigo primicijas ar kunigystės sukaktį. Seniausios žinios apie abrozdėlius susijusios su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Abrozdėliai visuotinai pasklido XIX amžiuje, kai techninės galimybės leido masiškai gaminti palyginti nebrangius, bet gana puošnius religinio-alegorinio turinio dailės kūrinėlius. Jie iki šiol „gyvena“ maldaknygėse kaip skirtukai (žymekliai), puošmenos ar papildomų maldų „laikmenos”.
Labai vertingos senosios maldaknygės, bet įdomūs ir šių dienų darbai. Vienas iš tokių – Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos parengta Ignalinos parapijos istorija, kurioje surinkti istoriniai duomenys ir vertingos fotografijos. Mamerto Krapausko nuotraukose užfiksuoti namai, kuriuose šv. mišios buvo aukojamos 1928 metais, kai miestelyje dar nebuvo jokios bažnyčios.
Parodoje eksponuojami ir keletas Mišiolų, psalmynų. Mišiolas – svarbiausioji katalikų liturginė knyga, kunigų naudojama per pamaldas. Paprastai mišiolai leisti tik lotynų kalba, kadangi gimtosiomis kalbomis buvo griežtai draudžiami. Jie buvo įrašyti į „Uždraustų knygų sąrašą“ ir išbraukti tik 1897 m. Lietuvių kalba mišiolas išleistas 1982 metais. O psalmynai – tai giesmių, maldų ir eilėraščių rinkiniai.
Kaip sakė muziejaus direktorė Renata Veličkienė, liturginėms knygoms ir daiktams skirta paroda bus nuolat papildoma ir plečiama. Ji dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios ekspozicijos kūrimo ir kvietė neišmesti, nesudeginti senų maldaknygių, bet atnešti į muziejų, kur jos taps vertingais eksponatais, Lietuvos ir mūsų krašto istorijos ženklais. Galbūt ateityje ši ekspozicija paskatins rengti edukacinius mokymus vaikams.
