20 sausio, 2015

Valstybės kontrolė: nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga ne visiems gyventojams

Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar naujoji daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d., sudarė sąlygas vartotojams gauti tinkamas šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo paslaugas. „Auditoriai nustatė, kad dėl neparengtų reikalingų poįstatyminių teisės aktų Šilumos ūkio įstatyme numatytų šilumos tiekimo ir priežiūros pokyčių nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos ir nepasiekti visi numatyti tikslai – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų. Taip pat nesudarytos sąlygos tinkamai prižiūrėti šilumos sistemas, o nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, nustatančias, kad į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemų modernizavimo sąnaudos, buvo prarastas šio modernizavimo lėšų šaltinis. Tačiau nebuvo numatytos priemonės, galinčios užtikrinti šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir remontą (tarp jų – ir gyventojų lėšų kaupimas šiam tikslui). Todėl iki šiol nebaigtas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesų atskyrimas – liko nemodernizuota (nepertvarkyta) apie 20 proc. šilumos punktų. Nepertvarkyti šilumos punktai neužtikrina efektyvaus šilumos vartojimo, centralizuoto šilumos tiekimo tinklai negali dirbti optimaliu režimu, dėl to vartotojai negauna visos galimos naudos ir turi papildomų išlaidų dėl neefektyvaus šilumos naudojimo.

Auditoriai konstatavo, kad numatytas modernizuotų šilumos punktų perdavimas gyventojams vyksta vangiai, per 2012–2014 m. gyventojams priklausančių šilumos punktų dalis padidėjo vos 4 proc.,  neperduotų liko dar maždaug 9 tūkst. šilumos punktų (apie 50 proc.). Kol jie visi neperduoti šilumos vartotojams, nėra galimybių finansuoti likusių maždaug 6 tūkst. punktų modernizavimą, nes neperduotų šilumos punktų savininkams – šilumos tiekėjams – nekompensuojamos su jų remontu ar modernizavimu susijusios išlaidos.

Iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų į šilumos tarifą buvo įtrauktos sąnaudos, reikalingos šilumos punktų priežiūrai, remontui ir atnaujinimui, tad savivaldybėse kiekvieno namo gyventojai už tai mokėdavo po lygiai, nepriklausomai nuo faktinių sąnaudų. Atsisakius išlaidų padengimo solidarumo principu, gyventojai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, nes dalis jų mokėdami už šilumą mokėjo ir už šilumos punktų modernizavimą, tačiau jo taip ir nesulaukė. Dabar jiems tenka patiems rūpintis šilumos punktų atnaujinimu ir papildomai kaupti lėšas šiam tikslui. Apskritai, bendros šilumos punktų priežiūros išlaidos gyventojams padidėjo, ypač mažų daugiabučių namų gyventojams. Pažymėtina, kad priėmus minėtus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, nebuvo numatytos priemonės, leidžiančios išvengti tokios padėties.

Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kad šilumos tiekėjas negali būti šilumos punkto prižiūrėtoju, galioja tiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjams, kurių paslaugomis naudojasi maždaug pusė šalies gyventojų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos). Todėl ne visi šilumos vartotojai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją. Be to, auditoriai pastebi, kad viena iš pagrindinių neefektyvaus šilumos vartojimo priežasčių yra daugiabučių namų šildymo sistemų išbalansavimas, tačiau šių sistemų subalansavimas nėra vienas iš privalomųjų namo eksploatavimo darbų, kurie atliekami be gyventojų sutikimo, o gyventojai dažnai trukdo prižiūrėtojams sutvarkyti šildymo sistemas. Eksploatuojant tokias sistemas, šiluma vartojama neefektyviai.

Auditorių nuomone, perteklinės šilumos tiekimo rizikos būtų galima išvengti prie nuotolinio (distancinio) valdymo sistemų prijungus savivaldybių ir kontroliuojančiųjų institucijų ar net gyventojų informacines sistemas ir tokiu būdu sugriežtinti šilumos punktų prižiūrėtojų darbo kontrolę.

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei, Energetikos ir Aplinkos ministerijoms rekomendacijas, kurios turėtų padėti padidinti šilumos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose namuose, pagerinti šilumos punktų priežiūrą ir šio proceso kontrolę.


27 balandžio, 2024

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė […]

26 balandžio, 2024

Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, balandžio 26 d., iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje paskelbti geriausi registruoti 2023 metų prekių ženklai – „Lietuvai“, „Europai“ […]

25 balandžio, 2024

Atsižvelgdami į ūkininkų nuogąstavimus dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų, EP nariai peržiūrėjo šiuo metu galiojančias taisykles ir nusprendė […]

25 balandžio, 2024

Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ […]

25 balandžio, 2024

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo […]

24 balandžio, 2024

„Gyvenu Lietuvoje, noriu  suprasti žmones ir aplinką, kurioje gyvenu, jau daug išmokau, tačiau kalbėti dar ne visai drąsu“, – ukrainietė […]

23 balandžio, 2024

Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau […]

23 balandžio, 2024

Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Nors iki oficialaus „Android 15“ […]

Gintarė Skaistė
22 balandžio, 2024

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Jungtinių Amerikos Valstijų investuotojams Vašingtone pristatė Lietuvos „Fintech“ sektoriaus privalumus, tolesnę augimo kryptį ir pakvietė investuoti […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
22 balandžio, 2024

Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba pasidomėjo Lietuvos įmonėse ir […]

22 balandžio, 2024

Naujuoju „Švyturys-Utenos alus“ bei „Carlsberg“ Baltijos šalių finansų direktoriumi tapo Povilas Velička. Jis pakeitė šioje įmonėje daugiau kaip 23 metus […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. […]

22 balandžio, 2024

Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

22 balandžio, 2024

Technologijų bendrovė „Wolt“ pradeda teikti reklamos paslaugą „Wolt Ads“, skirtą platformos partneriams ir tarptautiniams prekės ženklams. Numatyta, kad reklamą užsakantys […]

Vidmantas Janulevičius. ELTA / Dainius Labutis
20 balandžio, 2024

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės […]

20 balandžio, 2024

 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai siūlo nustatyti, kad maitinimo sektoriui vėl būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiai „Vičiūnų grupei“ pavyko parduoti Kaliningrade esančią gamyklą. Tai teigti leidžia tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ […]