5 liepos, 2017

Kaip netapti nelegalių atliekų tvarkytojų bendrininkais?

Remontuojate butą ar kuopiate rūsį ir norite nebrangiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis, kurioms konteineryje – ne vieta? Būkite atsargūs, mat patikėtos į netinkamas rankas jūsų atliekos gali atsidurti artimiausiame miškelyje, o kartais netgi grįžti atgal pas jus kartu su bauda už aplinkos teršimą.

Vieni teršia, kiti – moka už tvarkymą

Kur keliauja mūsų stambiagabaritės atliekos? Vieni – nepaisydami ar nežinodami, kad tai draudžiama – jas palieka tiesiog prie atliekų konteinerių, kiti – atiduoda atliekų išvežimo paslaugą siūlančiai įmonei. Tačiau tik nedaugelis žino, kad prieš perduodant atliekas privalu įsitikinti, ar jas atiduodate į legalaus tvarkytojo rankas. Priešingu atveju, net to nenorėdami, galite tapti gamtos teršimo ir iš to besipelnančių apsimetėlių bendrininku.

„Skelbimų puslapiuose nesunku rasti įvairių siūlymų nebrangiai išvežti atliekas, tačiau niekas nežino, kur galiausiai jos atsidurs. Jau dabar yra nemažai sklypų, kurie tiesiog užverčiami netvarkomomis atliekomis.

Dėl to atsiranda vadinamosios bešeimininkės atliekos. Jas tvarkyti tenka nebe teršėjams, o teritorijos savininkui. Jeigu tai – valstybės valda, tvarkoma mokesčių mokėtojų lėšomis, jeigu tai – privati teritorija, moka privatus asmuo“, ­– paaiškina Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) direktorė Raminta Radavičienė.

Jos teigimu, šioje vietoje reikėtų griežtesnės kontrolės, mat tokie nelegalūs šiukšlynai daro žalą gamtai, o jų tvarkymas gali atsieiti nemažus pinigus.

Teršia ir privatūs asmenys, ir įmonės

Pasak LKATA vadovės, prie nelegalių šiukšlių tvarkytojų, o kartu ir nelegalių sąvartynų atsiradimo, prisideda ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės.

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva išsiskiria mažesniu oficialiai pateikiamu statybos ir griovimo atliekų kiekiu. Tikėtina, kad realūs skaičiai yra didesni – taupydami pinigus, statytojai dalį atliekų atiduoda legaliai veikiantiems tvarkytojams, kitą dalį – „nelegalams“. Į pastaruosius kreipiamasi dėl to, kad jų paslaugos pigesnės.

„Teisėtai veikiantis tvarkytojas turi laikytis visų reikalavimų: vesti apskaitą, turėti specialų transportą bei įrangą, mokėti už atliekų tvarkymą bei mokesčius valstybei ir t. t. Todėl jis negali pasiūlyti mažesnių kainų negu tas, kuris susikrauna atliekas ir jas išpila pamiškėje ar tiesiog užkasa“, – sako R. Radavičienė.

Atsakingi ne tik „nelegalai“, bet ir jų klientai

„Dažnai žmonės remiasi buitine logika – atidaviau nereikalingą daiktą ar atliekas ir jie jau nebe mano atsakomybėje. Tačiau taip nėra. Dar daugiau – jeigu atliekos bus patikėtos nelegaliems tvarkytojams, pačiam užsakovui gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet jam dar bus grąžintos ir pačios atliekos“, – pabrėžia ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ komercijos ir plėtros direktorius Andrejus Barinovas.

Paradoksalu, tačiau samdydami nelegalų tvarkytoją, galiausiai mokate už tai, kad jūsų atliekomis būtų užteršta aplinka. Po to, jau kaip mokesčių mokėtojas, papildomai sumokate ir už tų atliekų šalinimą bei žalos gamtai atstatymą.

Ką reikėtų daryti, kad atliekos būtų tvarkomos legaliai? „Pirmiausiai gyventojai gali patys jas nuvežti į artimiausią stambiagabaričių atliekų aikštelę. Tą už juos gali padaryti ir kiekviena tokių atliekų šalinimu užsiimanti įmonė“, – pataria A. Barinovas. Anot jo, svarbiausia, kad įmonė turėtų teisę užsiimti tokia veikla.

Trumpa atmintinė

Ar jūsų samdoma įmonė turi teisę surinkti atliekas, galima sužinoti įvedus jos pavadinimą elektroniniame Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Pasirašant sutartį su įmone, joje turi nurodoma ne tik atliekų surinkimo, bet ir jų sutvarkymo paslauga.

Taip pat didelių gabaritų atliekų galima atsikratyti stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jų Lietuvoje yra net 96, o visas jų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Reikia nepamiršti, kad į šias aikšteles turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos atliekos, o iš gyventojų jos priimamos nemokamai.

Stambių gabaritų aikštelėse galite palikti ne tik dideles šiukšles, bet ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Čia priimamos ir padangos. Jas taip pat nemokamai turi priimti padangų pardavėjai bei automobilių remonto įmonės.

Apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus visuomet galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Apie bendrovę

Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ priklauso didžiausiam Baltijos šalyse nepriklausomam privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“, veikiančiam nuo 1995 metų. Fondas „BaltCap Private Equity Fund II“ yra pritraukęs Baltijos inovacijų fondo (BIF) finansinę injekciją ir investuoja į inovatyvius verslus Baltijos šalyse. Keturiolikoje Lietuvos savivaldybių veikianti „Ecoservice“ veiklą vykdo jau 20 metų ir rūpinasi komunalinių, statybinių ir stambiagabaričių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimu, vežimu ir apdorojimu.


26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]