5 balandžio, 2024
VILNIUS TECH

Tikrasis tvarumas prasideda, kai mąstome apie daiktų gyvavimo ciklą

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas nėra naujas, jis vis dar nėra labai paplitęs. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė pasakoja, kad gyvavimo ciklo analizė dažniausiai naudojama, norint atsakyti į klausimą: kas palieka didesnį CO2 pėdsaką aplinkoje – daugkartinis produktas, kuriam pagaminti reikia daug žaliavų, ar vienkartinis, kuris bus naudojamas tik kartą?

Kas yra gyvavimo ciklo mąstysena?

Gyvavimo ciklo mąstysena – tai produkto ar paslaugos gyvavimo laiko įvertinimas nuo pat jo sukūrimo  – iki sunaikinimo. Dr. R. Mikučionienė pasakoja, kad daikto gyvavimo ciklą sudaro žaliavų išgavimas, medžiagų ir produkto gamyba, naudojimo laikas ir sunaikinimas.

„Kiekvieną daikto gyvavimo ciklo etapą galima vertinti labai skirtingai. Pavyzdžiui, visiems žinoma, kad tvariau yra naudoti daugkartinį puodelį, nei vienkartinį. Tačiau jūs galite pamiršti pasiimti savo puodelį ir dėl to turėsite pirkti vienkartinį. Galima vadovautis gyvavimo ciklo mąstysenos principais – vienkartinį puodelį naudoti be plastikinio dangtelio. Taip sumažinsite išteklių, reikalingų puodeliui pagaminti, kiekį  bei sutaupysite energijos, kuri būtų skirta jo perdirbimui“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Gyvavimo ciklo mąstysenoje vertinama ir daugiau rodiklių. Svarbu ne tik iš ko daiktas pagamintas, bet ir kiek dažnai ar ilgai bus naudojamas, ar jam naudoti reikės papildomų išteklių.

„Galvodami apie vienkartinį puodelį, mes vertiname naudojamus resursus jo gamybai ir perdirbimui, visada turėdami mintyje, kad šis bus panaudotas tik vieną kartą. Tuo tarpu, jei kalbame apie daugkartinį puodelį, vertiname tai, kad jį kaskart turėsime išplauti ir taip sunaudosime daugiau vandens. Šis vertinimas tinka ir kitiems daiktams, kurių veikimui reikia papildomai naudoti energiją ar šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, – teigia dr. R. Mikučionienė.

Svarbu ir kaip produktas transportuojamas

„Perkant tvarų produktą, svarbu įsivertinti, kaip jis iki jūsų atkeliavo. Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Pavyzdžiui, jeigu toks pat daiktas buvo pagamintas keleto šimtų kilometrų spinduliu nuo jūsų, o kitas – kitame pasaulio krašte, be jokios abejonės kur kas tvariau įsigyti tą, kurio nereikia gabenti per pusę pasaulio“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Tvarumo ekspertė pataria atsižvelgti į tai, kokiomis transporto priemonėmis yra gabenamas produktas. Lėktuvai yra pati taršiausia priemonė, paliekanti didžiausią CO2 pėdsaką. Todėl geriau rinktis prekes, kurios gabenamos laivais, traukiniais, ar krovininiais automobiliais.

„Net jei norimas produktas yra tvarus ir pagamintas iš perdirbtų medžiagų, ne visada jį bus tvaru siųstis iš toli, parskraidinti lėktuvu. Transportavimo dalis gali padaryti didesnę žalą aplinkai, kurios nekompensuos net įdėtos pastangos pagaminti aplinkai draugiškesnį produktą. O taip pat nepamirškite, kad kalbėdami  apie gyvavimo ciklo mąstyseną, mes vertiname ne tik transporto kurą, bet ir skaičiuojame, kiek žaliavų, medžiagų ir energijos buvo sunaudota transporto priemonei pagaminti“, – sako dr. R. Mikučionienė.

Rinkitės daiktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų

Tvarumo ekspertė pataria prioritetą teikti panaudotiems daiktams arba pagamintiems iš perdirbtų medžiagų. Remiantis gyvavimo ciklo mąstysena, tai padės išvengti resursų naudojimo žaliavų gamybos etape, gaminant naują daiktą nuo nulio.

„Pavyzdžiui, norint pagaminti kuprinę, ją lygiai taip pat, tik dar tvariau, galima pagaminti naudojant perdirbtą plastiką. Kartais gali visiškai pakakti perdirbamo plastiko, kad būtų pagaminta nauja kuprinė. O jei ir reikės papildomų medžiagų, tai daug mažiau. Produktai iš perdirbtų medžiagų yra žymimi specialiais skiriamaisiais ženklais“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Visgi, patariama kritiškai žiūrėti į tokius ženklus bei atidžiai skaityti etiketę. Pavyzdžiui, ženkliukas ant pakuotės gali skleisti žinutę, kad daiktas pagamintas iš perdirbtų medžiagų, tačiau paskaičius etiketę galima pamatyti, kad sudėtyje tik mažoji dalis medžiagų iš tiesų perdirbtos.

Socialiai atsakinga produkto gamyba

„Socialinis gyvavimo ciklas – tai dar vienas naujas terminas, neatsiejamas nuo daikto gyvavimo ciklo. Tvarumu besidomintys žmonės vis daugiau dėmesio skiria ne vien aplinkosaugai, bet ir renkasi socialiai atsakingus prekės ženklus, kurie užtikrina tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams bei užkerta kelią jų išnaudojimui. Pastaraisiais metais atsakingos institucijos, ypač Europos Sąjungoje, iš gamintojų reikalauja vis detalesnių ataskaitų, kur būtų pateikiama išsami informacija apie kiekvieną produktą – kur ir kokiomis sąlygomis jis buvo gaminamas“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Anot jos, ilgainiui gali stipriai sumažėti socialinių sąlygų neatitinkančių įmonių, o tai leis vartotojui drąsiau rinktis produktus, neprisidedant prie žmonių išnaudojimo darbe.

Gyvavimo ciklo pabaigoje – rūšiuokite

„Siekiamybė tokia, kad gamintojas, prieš kurdamas produktą, iš anksto pagalvotų apie visas jo gyvavimo stadijas, taip pat ir sunaikinimą. Dar prieš pradedant gaminti daiktą, tvarūs gamintojai apsvarsto žaliavų perdirbimo, rūšiavimo galimybes. Tuo tarpu mūsų, kaip vartotojų, pareiga užtikrinti, kad daikto gyvavimo ciklo pabaiga būtų teisinga – kad jis būtų išmestas pagal rūšiavimo taisykles. Taip galėsime būti užtikrinti, kad nors šio daikto gyvavimo ciklas pasibaigė, galimai jis pasitarnaus gaminant perdirbtą naują produktą.“ – sako dr. R. Mikučionienė.

VILNIUS TECH Tvarumo centras įkurtas 2023 m. siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir LR valstybės biudžeto lėšomis.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


17 gegužės, 2024

Šiandien, gegužės 17 d., minima tarptautinė kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena. „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertė Rūta Jančytė dalinasi […]

Virginijus Sinkevičius / asmeninio archyvo nuotr.
17 gegužės, 2024

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis […]

16 gegužės, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistų atlieka Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių krantų pokyčių monitoringą. Rezultatai rodo, kad […]

16 gegužės, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad Valstybės kontrolės išvados dėl neracionalaus mokyklų tinklo paskatins savivaldybių politikus priimti reikiamus sprendimus. […]

16 gegužės, 2024

Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo […]

15 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Mariupolio valstybinis universitetas, kuris dėl karo šiuo metu veiklą tęsia Kijive, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. […]

15 gegužės, 2024

Lietuva su JAV kosmoso agentūra NASA trečiadienį pasirašė „Artemis“ susitarimą, kuriuo įsipareigojo kosmoso išteklių gavybą vykdyti ir vėliau kosminius resursus […]

15 gegužės, 2024

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba […]

15 gegužės, 2024

Siuntų terminalų tinklą „Smartpost“ valdanti „Smartpost Itella“ Lietuvos rinkai pristato naują paslaugą Lietuvos rinkai – pilną elektroninių užsakymų išpildymą (angl. […]

14 gegužės, 2024

Jungtinės Tautos (JT), reaguodamos į dienraščio „The Guardian“ tyrimą, kuriame geriausi pasaulio klimato mokslininkai pateikia niūrias prognozes dėl klimato kaitos, […]

14 gegužės, 2024

Europos oro linijų bendrovės „Ryanair“ dukterinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS) investavo apie 20 mln. eurų į du naujus […]

14 gegužės, 2024

Praėjusią savaitę, daugeliui lietuvių žiūrint „Euroviziją“, už Atlanto įvyko naujų „Apple“ produktų debiutas. Kaip ir tikėtasi, technologijų bendruomenėje didelio ažiotažo […]

14 gegužės, 2024

Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio rengimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas skatinti moksleivius […]

14 gegužės, 2024

Biržuose ir Jurbarke bendrovės „Evecon“ vystomiems saulės energijos parkams „Citadele“ bankas suteikė 19,8 mln. eurų finansavimą. „Siekiame didinti finansavimo apimtis […]

14 gegužės, 2024

Vilniaus regiono startuoliams ir įmonėms skiriamas 15 mln. eurų finansavimas – jos kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų […]

13 gegužės, 2024

Mokytis saugaus elgesio internete principų vaikams ir jų tėvams nuo šiol bus dar įdomiau ir smagiau. IT ir verslo konsultacijų […]

13 gegužės, 2024

Inovacijų agentūra drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) tęsia eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir kviečia šalies įmones priimti studentus keturių […]

13 gegužės, 2024

Motinos diena, kuri daugelyje valstybių minėta savaite vėliau nei Lietuvoje, platformai „Wolt“ pasižymėjo dar vienu pasiekimu – peržengta simbolinė 1 […]

13 gegužės, 2024

Tenka susidurti su karčia realybe – regionai masiškai paliekami žmonių, o Vilniaus miestas auga kaip „ant mielių“ pagal gyventojų skaičių […]

11 gegužės, 2024

Šeštadienį vykusioje krūmų sodinimo talkoje, kurią organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvavo daugiau nei 300 miestiečių. Palei Žirmūnų gatvę mažiau nei […]