22 rugsėjo, 2017

Ligonių kasos: vienas svarbiausių iššūkių – didėjantis gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas – vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypatingai aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.

Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų dalys gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau  įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų dalis kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.

„Mūsų šalis turi būti pasirengusi įveikti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir užtikrinti jai tinkamą sveikatos apsaugą. Ir toliau prioritetą skirsime pirminei asmens sveikatos priežiūrai, dienos stacionaro paslaugoms, ambulatorinių paslaugų plėtrai. Tad šiandien švęsdami PSDF dvidešimtmetį,  turime ieškoti galimybių ne tik kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, bet ir kaip į PSDF biudžetą jų daugiau surinkti“ – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.

Pasak A. Baliukevičiaus, pavyzdžiui, slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių poreikis dabartinėje  visuomenėje yra didelis ir nuolat auga. Vien pernai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 40,1 mln. Eur, 2016 m. – 44,5 mln. Eur). Šiemet skirta 51,8 mln. eurų, t. y. 13,9 proc. daugiau nei pernai. Taip pat didėjo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti skiriamos lėšos – šiemet tam skirta  5,2 mln. eurų daugiau nei pernai.

Užsienio organizacijų ekspertai sako, kad Lietuva pasižymi sąlyginai kukliomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, tačiau kartu – racionaliu jų valdymu. „PSD yra apdrausti beveik visi gyventojai, šalyje užtikrinamas geras sveikatos priežiūros prieinamumas: pagal ambulatorinių paslaugų vartojimą Lietuva viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį 25 proc., o pagal stacionarinių paslaugų vartojimą – visais 50 proc. Pagal nepatenkintų sveikatos poreikių rodiklį Lietuva atrodo geriau nei kaimyninės šalys“, – teigė EBPO atstovė Agnes Couffinhal.

Teigiamu įvykdytų reformų pavyzdžiu, pasak EBPO atstovės, Lietuvoje galėtų būti laikomi pokyčiai šeimos medicinos srityje dėl jų pragmatiškumo ir duomenų apie rezultatus viešumo. Tiesa, A. Couffinhal akcentuoja, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas, ir nurodė pagrindines efektyvumo didinimo kryptis:  ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.

„Lietuva turi naudos iš savo brandžios ir subalansuotos privalomojo sveikatos draudimo sistemos: tai, kad visos lėšos patenka į vieną PSDF biudžetą, leidžia išvengti fragmentiškumo, o anticiklinis PSDF biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas užtikrina jo tvarumą krizės sąlygomis“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.

Pasak jos, Lietuvos PSD sistema užtikrina gerą sveikatos priežiūrą, nors lietuviams vis dar tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas“, – sakė S. Thomson.

 

Per dvidešimt metų Lietuvos PSDF biudžetas išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.), iki 1,6 mlrd. eurų (2017 m.).


3 gegužės, 2024

Šiais metais Vilijos Ročkaitės vaikai pirmąjį gegužės sekmadienį džiaugsmingai sveikins savo mamą. Motinos dienos šventė – malonus šviesulys permainingoje moters […]

1 gegužės, 2024

Vakar, balandžio 30 d., Vilniuje, Valdovų rūmuose vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą […]

30 balandžio, 2024

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys […]

28 balandžio, 2024

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. […]

27 balandžio, 2024

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai […]

26 balandžio, 2024

Jeigu reikalingos šeimos gydytojų ir odontologų paslaugos, apsilankykite šeimos klinikoje. Čia dirbantys specialistai atskubės Jums į pagalbą įvairiais atvejais – […]

26 balandžio, 2024

Mūsų sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip maitinamės ir kokias medžiagas gauname. Ar visas, ar pakankamai? Žmogaus organizmas yra […]

25 balandžio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienio vakarą pasveikino iniciatyvos „Blossom of Hope“ („Sužydėjusi viltis“), skirtos atkreipti dėmesį į krūties vėžio ankstyvosios […]

25 balandžio, 2024

Trečiadienio vakarą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre audringi plojimai skambėjo ne tik artistams, bet ir į sceną žengusiems medikams. Iškilmingai paminėta […]

25 balandžio, 2024

Vilniaus Rotušėje 16-ą kartą įteikti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai labiausiai sveikatai nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Pirmą kartą […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) Lietuva, atstovaujama sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

17 balandžio, 2024

Asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir pasaulinė organizacija „Alzheimer‘s Disease International“ vykdo su demencija susijusių nuostatų tyrimą. Numatoma, kad demencijos sindromo poveikis […]

15 balandžio, 2024

Spuogais serga ne vien paaugliai brendimo laikotarpiu. Pastaruoju metu ryškėja ir nauja spuogų rūšis, kuri puola suaugusius. Ji kankina dvidešimtmečius, […]

12 balandžio, 2024

Ketvirtadienį į Alytaus policiją kreipėsi Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri pranešė apie, kaip įtariama, apgaulės būdu iš biudžeto įgytus daugiau […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

Arūnas Dulkys. ELTA / Dainius Labutis
5 balandžio, 2024

Penktadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie prieš kelias savaites įvykusią jaunos Kauno klinikų slaugytojos savižudybę, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada […]

3 balandžio, 2024

Besivystant žarnų išemijai gelbėjant pacientės gyvybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija su […]

3 balandžio, 2024

Kartais geriausią rezultatą atnešančios grožio priemonės gali būti gan paprastos, natūralios, žinomos ir naudojamos jau ne vieną šimtmetį. Viena žymiausių […]