Pietryčių Lietuvos mokytojų ir švietėjų viešnagės metu Metų mokytoja paskelbta Elena Sekonienė
„Ryto” draugija, nuveikusi daug reikšmingų darbų lenkmečiu, Lietuvoje atkurta 2004 m., o nuo 2013 m. jos skyrius veikia ir Didžiasalio gimnazijoje (Ignalinos r.), kurios vardas pirmiausia ir siejamas su senosiomis švietimo tradicijomis. Nuo 2010 m. ši draugija teikia Pietryčių Lietuvos Metų mokytojo apdovanojimą ir tai stengiasi daryti vis kitoje vietoje. Tai ne tik praplečia mokytojų akiratį, bet ir leidžia geriau pažinti kitokią Lietuvą: tą, kurioje nemaža dalis vaikų ateina į mokyklą iš kitakalbių šeimų, o lietuviškai kalba tik per pamokas, tą, kuri reitinguose neretai pavadinama „paribio” vardu.
Tad šiais metais gausus būrys Pietryčių Lietuvos mokytojų su „Ryto“ draugijos pirmininku Algimantu Masaičiu, dauguma draugijos valdybos narių, ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėju Jonu Vasiliausku ir jo pavaduotoju Mečislavu Griškevičiumi, žurnalistais Bernardu Šakniu ir Marija Šakniene atvyko į ryčiausią Lietuvos pakraštį. Svečiai buvo pasitikti Mielagėnų bažnyčioje, kur svetingai laukė klebonas Marijonas Savickas. Visada įdomu klausyti jo pasakojimo apie bažnyčios istoriją, dailės darbus, malonu būti jaukioje, estetiškoje aplinkoje. Svečius sužavėjo ir atnaujintų vargonų muzika, ir visa miestelio aplinka. Paskui aplankytas Rytų Lietuvos šviesuolio mokytojo Jono Varno kapas: padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės, sugiedotas Lietuvos himnas.
Toliau kelias vedė į Paliesiaus dvarą. Dauguma svečių čia lankėsi pirmą kartą. Dvaro sodybos ansamblis, suformuotas XVIII a., pastaraisiais metais restauruotas ir prikeltas naujam gyvenimui. Čia įsikūrusi unikalios akustikos koncertų salė „Pasaga“ traukia pasaulinio garso atlikėjus, o norintys gauti sveikatinimo paslaugas taip pat mielai priimami. Jau susiformavusi dvaro aura nepaliko svečių abejingų, o ponios Birutės vesta įdomi ekskursija dar labiau papildė puikius įspūdžius.
Nors sinoptikai tądien žadėjo bjaurų orą, lynojo tik retkarčiais, kelis sykius netgi saulutė iš po debesų šyptelėjo. Tad pakeliui į Didžiasalį pravažiuoti unikalūs gatviniai Miečionių ir Kukutėlių kaimai, pasipuošę lapų auksu, atsiskleidė visu savo žavesiu. Svečiams papasakota nemažai šio krašto istorijos, parodytas ir senolis Tverečiaus ąžuolas, ir užliejamos Padysnio pievos, ir Birvėtos žuvininkystės ūkio tvenkiniai.
Galutinis kelionės tikslas – Didžiasalio „Ryto” gimnazija. Čia svečių laukė mokinių ir mokytojų parengta kraštą pristatanti meninė programa, o tada jau draugijos pirmininkas A. Masaitis paskelbė Pietryčių Lietuvos Metų mokytoją. Smagu, kad ja tapo Didžiasalio „Ryto” gimnazijos direktorė Elena Sekonienė, dedanti tikrai daug pastangų, kad gimnazijos vardas garsėtų ne tik savajame rajone.
ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėju Jonas Vasiliauskas su pavaduotoju Mečislavu Griškevičiumi grupei mokytojų įteikė Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės padėkos raštus.
Paskui svečiai aplankė gimnazijos muziejų, kabinetus, pabendravo su mokytojais, gimnazijos valgykloje prie arbatos puodelio pažiūrėjo kompiuterinę pateiktį apie Tverečiaus kraštą – tarsi pasikartojo, ką matė, pastebėjo, ką dar vertėtų pamatyti. Tokios išvykos iš tiesų praturtina dvasią, sustiprina mokytojų bendrumo jausmą, įkvepia viltį ir parodo, kad kiekvienas kraštas gražus, jei į jį žvelgi mylinčiomis akimis.
