21 gegužės, 2019

Sostinė skyrė 20 tūkst. Eur miesto istorijos tyrėjų stipendijoms

Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus kviečia miesto istorikus tyrinėti sostinę ir skatina tyrėjus skirdama stipendiją – 20 tūkst. eurų moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos: istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei, Literatūriniam A. Puškino muziejui. 

„Džiugu, kad Vilnius rūpinasi ne vien mokyklomis ar gatvių remontu, tačiau skiria dėmesio ir vilniečių kultūros puoselėjimui, imasi istorinės atminties temų. Šiuos metus Vilnius dedikavo prieš 80 metų, 1939-aisiais, Vilniuje įsteigtam Lietuvos konsulatui. Paskirta stipendija konsulato veiklai tyrinėti padės geriau sužinoti apie konsulo Antano Trimako, darbuotojų Birutės Verkelytės–Fedaravičienės, Viktoro Čečetos kilnią veiklą, kuri padėjo išsigelbėti šimtams nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupuotų šalių gyventojų. Taip pat stipendijos paskirtos tyrinėti medinę Vilniaus architektūrą. Žinant, kad neseniai yra įsteigtas medinio Vilniaus paveldo muziejus Polocko gatvėje,  tyrimo duomenys prasmingai papildys šio muziejaus medžiagą“, – kalbėjo Švietimo ir kultūros reikalų komiteto pirmininkė, Atminties kultūros darbo grupės narė Paulė Kuzmickienė.

Istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui skirta 10 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus medinės architektūros dokumentavimas ir rezultatų talpinimas į medinės architektūros duomenų bazę Archimedė“.

„Nusprendėme dalyvauti konkurse, nes matome, kad iki šiol atlikti Vilniaus medinės architektūros paveldo tyrimai yra labai fragmentiški, o stipendija – puiki galimybė atlikti Vilniaus medinės architektūros studiją, padėsiančią fiksuoti ir išsaugoti informaciją apie ypač trapią ir menkai tyrinėtą miesto paveldą. Mūsų tyrimas apima plačią informacijos paiešką apie išlikusius Vilniaus medinukus (archyvinius duomenis, statybų projektus, istorines nuotraukas bei dabartinės būklės vertinimą ir fiksavimą) bei sklaidą. Surinkta informacija bus skelbiama didžiausioje medinės architektūros duomenų bazėje „Archimedė“. Šie duomenys bus laisvai ir neatlygintinai prieinami įvairių sričių specialistams, miesto ūkio strategams, medinių namų savininkams, miesto istorijos ir paveldo tyrinėtojams, o taip pat visiems vilniečiams, norintiems geriau pažinti savo aplinką ir miestą“, – apie savo būsimą darbą pasakojo istorikė D. Armakauskaitė. 

5 tūkst. eurų stipendiją šiemet gavo istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, kuri vykdys tyrimą „Jei visi dirbsime vieningai, tai ir darbas bus sėkmingas“: Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Vilniuje veikla (1939 rugsėjis–spalis)“.

„Konkursas yra puiki proga įvertinti savo gebėjimus ir pasiūlyti visuomenei atkreipti dėmesį į mažiau žinomus Vilniaus m. XX a. pirmosios pusės istorijos aspektus. Konkursą laimėjus istorikui dažnai atsiveria platesnės galimybės tęsti mokslinius tyrimus, padirbėti užsienio šalių archyvuose ir bibliotekose, surinkti naujos istorinės medžiagos ir jos pagrindu parengti straipsnius, paskaitas ar pranešimus ir jais pasidalinti su plačiąja miesto bendruomene. Artėjant Vilniaus m. 700-ųjų m. jubiliejui, vilniečių susidomėjimas savo miesto praeitimi auga, todėl mokslininkai stengiasi patenkinti tą smalsumą“, – laimėjimu džiaugėsi dr. V. Straviskienė.

Istorikė priminė, kad šiemet sukanka 80 m., kai duris atvėrė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Jo darbuotojams teko dirbti labai sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis (1939 m. pabaiga – tai Antrojo pasaulinio karo pradžia, tai ir nerimas dėl Lietuvos valstybės ir Vilniaus likimo ir kt.). Tačiau apie konsulato veiklą 1939 m. rudenį, jo darbuotojus, jų likimą vilniečiai mažai žino, kadangi konsulato veiklos problematiką galima priskirti prie mažiau ištirtų ir nušviestų Vilniaus m. XX a. pirmosios pusės istorijos temų. Todėl įdėmesnis žvilgsnis į konsulato veiklą, jo santykius su to meto vilniečiais, kitų šalių atstovais ir pan. leis bent iš dalies užpildyti visuomeninio ir mokslinio pažinimo poreikį. Kartu tai bus pagarba ir padėka konsulato darbuotojams, kurie, nepaisydami tuo metu vyravusio lietuvių ir lenkų priešiškumo, nepasitikėjimo, asmeninių pavojų, netgi savo gyvybei, sugebėjo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis ir pagalbos bei atjautos ieškantiems žmonėms ne kartą labai padėjo. Mums, šių dienų Vilniaus gyventojams, tai puikus tolerancijos, sugyvenimo ir vertybių hierarchijos pavyzdys. 

Literatūriniam A. Puškino muziejui skiriama 5 tūkst. eurų stipendija tyrimui  „Markučių dvaro pagrindinio medinio namo statybos istorija nuo 1867 m. (dabar – Literatūrinis A. Puškino muziejus)“. Bus tiriama istorinė medžiaga apie Markučių dvaro pagrindinio medinio namo statybos istoriją, pirmąjį Markučių dvaro savininką Aleksejų Melnikovą, jo susirašinėjimą rusu kalba su tuometiniu Vilniaus miesto architektu Jeronimu Lastovskiu. Ištirta medžiaga bus verčiama į lietuvių kalbą ir pristatyta visuomenei. Planuojama sukurti literatūrinio A. Puškino muziejaus albumą su nuotraukomis, brėžiniais ir aprašymais pagal Jeronimo Lastovskio laiškus ir tų laikų dokumentus, taip pat surinktą informaciją publikuoti moksliniuose leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje. 

Markučių dvaro pagrindinio namo statybos istorija anksčiau nebuvo tyrinėta bei viešinta. Minėti dokumentai sukurti 1867-1868 m. Vilniuje, tačiau 1946 m. išvežti iš Lietuvos ir dabar saugomi Rusijos mokslų akademijos Rusų literatūros instituto „Puškinskij dom“ archyve Sankt Peterburge. Tai apsunkino svarbios informacijos pasiekiamumą ir tyrinėjimą, todėl gauta stipendija istorijos tyrėjams atvers galimybes gauti reikalingą informaciją, ją išnagrinėti bei viešinti. 

Pasak muziejininkų, gauta stipendija yra didelė sėkmė, kadangi Markučių dvaro pagrindinis medinis namas yra svarbus Vilniaus miesto medinio architektūros paveldo objektas, įtrauktas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Jame išliko daug autentiškų XIX a. interjero bei eksterjero detalių.

Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijos skiriamos jau antrus metus – jomis sostinės savivaldybė skatina puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, domėtis Vilniaus miesto istorija, tirti ją, siekti istorinės atminties gyvybingumo. 

Pernai stipendija buvo skirta istorikei Vidai Girininkienei. Mokslininkė gavo finansavimą analizuoti istorinius dokumentus Lietuvoje ir Lenkijoje, siekiant išsiaiškinti 1918-1920 metų laisvės kovotojų palaidojimo aplinkybes Antakalnio kapinėse, nustatyti kovotojų pavardes.

Paraiškas šių  metų stipendijai gauti galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos. Pateiktas paraiškas vertino nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija, kuri nusprendė šiais metais skirti net 3 stipendijas.

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės informacija


26 balandžio, 2024

Nuo balandžio 25 d., arba Šv. Morkaus dienos, lietuviai pradėdavo darbus daržuose ir pirmiausia sėdavo morkas. Miesto daržininkystė populiarėja ir […]

26 balandžio, 2024

Jeigu reikalingos šeimos gydytojų ir odontologų paslaugos, apsilankykite šeimos klinikoje. Čia dirbantys specialistai atskubės Jums į pagalbą įvairiais atvejais – […]

25 balandžio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienio vakarą pasveikino iniciatyvos „Blossom of Hope“ („Sužydėjusi viltis“), skirtos atkreipti dėmesį į krūties vėžio ankstyvosios […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
25 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 23 d. Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro salėje vyko dokumentinio filmo ,,Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra ir […]

25 balandžio, 2024

Vilniaus Rotušėje 16-ą kartą įteikti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai labiausiai sveikatai nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Pirmą kartą […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso nugalėtojai. Jau dešimtą kartą vykęs respublikinis konkursas „Bendruomenė […]

24 balandžio, 2024

„Gyvenu Lietuvoje, noriu  suprasti žmones ir aplinką, kurioje gyvenu, jau daug išmokau, tačiau kalbėti dar ne visai drąsu“, – ukrainietė […]

23 balandžio, 2024

Vyriausybė planuoja skirti per 445 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio gaisro padarinių šalinimui bei žalos atlyginimui. Tai numatyta antradienį Finansų ministerijos […]

23 balandžio, 2024

Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
22 balandžio, 2024

Vilniuje prie pat Vakarinio aplinkkelio, Girulių g. 23 sutvarkyta nauja viešoji erdvė. Joje įrengtas apšviestas pasivaikščiojimo takas su galimybe prisėsti […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių nuo Nepriklausomybės atgavimo nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, kuriose treniruosis Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės […]

21 balandžio, 2024

Sekmadienį Vilniuje surengta Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu pasėtos neoficialiu šalies simboliu tapusios saulėgrąžos. Gėlės pasodintos Tuskulėnų memorialo dvaro kieme. […]

21 balandžio, 2024

Šeštadienį melagingai pranešta apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose padėtus sprogmenis, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, apie 18 val. […]

20 balandžio, 2024

Per pirmąją savaitę vilniečiai jau pateikė daugiau nei tūkstantį siūlymų naujiems Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimams. „Matome, kad […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

18 balandžio, 2024

Vilniaus rajone ketvirtadienio naktį užsidegė Medininkų pasienio kontrolės punkte esantis Vilniaus teritorinės muitinės angaras. Žmonės per gaisrą nenukentėjo, darbuotojai spėjo […]

UAB „SCANIA Lietuva" nuotr.
17 balandžio, 2024

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 […]