Siraičių ir Džiuginėnų dvarų didinga istorija ir nūdiena
Žemaičių kultūros draugija šiais metais įgyvendino projektą „Siraičių ir Džiuginėnų dvarų didinga istorija ir nūdiena“, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Projekto metu bendradarbiauta su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriumi ir Telšių kultūros centru. Šios trys organizacijos bendradarbiauja jau nebe pirmus metus ir drauge rūpinasi Žemaitijos krašto istorijos tyrinėjimais, simbolika, etnografija, literatūra, spauda bei Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu. „Sumanymas organizuoti projektą, skirtą Žemaitijos dvarams puoselėti, gimė 2019 m., kada minėjome 800 m. Žemaitijos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose“, – atskleidė projekto idėjos autorė Telšių kultūros centro etnografė Sigita Dacienė ir pridūrė, kad Siraičių bei Džiuginėnų dvarai yra unikalūs tiek savo architektūra, tiek istorija, todėl projektą nuspręsta dedikuoti būtent šiems dviems objektams.
Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad Džiuginėnų vietovė žinoma nuo XVI a., kai valdė Montrimavičiai, Kryževičiai ir Nagurskiai. Šio dvaro gyvenimas susijęs su garsia Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku Juzefu Perkovskiu, o Džiuginėnų dvaro simboliu laikytas Šv. Florijono koplytstulpis. „Pagal vietinių žmonių pasakojimus, kai dingdavo Šv. Florijono skulptūra, dvaras neišvengdavo gaisro. 1994 m. dingus Šv. Florijono skulptūrai, dvaras ir vėl nukentėjo nuo gaisro, todėl rengiamu projektu nuspręsta imtis iniciatyvos atkurti Šv. Florijono koplytstulpį“, – sakė S. Dacienė.
Pagal išlikusius pavyzdžius, Juzefo Perkovskio piešinius ir fotografijas buvo atkurtas Šv. Florijono koplytstulpis ir, įgyvendinant projektą, atstatytas į tą pačią vietą, kur visada stovėdavo. Šv. Florijono skulptūros autorius, tautodailininkas, meno kūrėjas Steponas Kaminas. Kalviškąją koplytstulpio dalį sukūrė kalvis Rimvydas Kazlauskas.
Antrasis objektas, kuriam projekto metu skirtas didelis dėmesys – tai Siraičių dvaras, kuris yra prie kelio iš Telšių (pro Lieplaukę) į Plungę. Jis garsus Engelberto Leopoldo Andrijausko pastatyto kryžiaus istorija, ją siejant su 1863 m. sukilime dalyvavusių Bonaventūro, Engelberto Leopoldo ir Vladimiro Andrijauskų likimais. XX a.pr. Andrijauskų pastatytas kryžius 1863 m. sukilimui ir jo postamentui panaudotas Velnio akmuo supynė mitologinę ir istorinę sampratas. Todėl yra prasminga, kad laiko užmarštin nugrimzdusią vietovę Žemaičių kultūros draugija ėmėsi sutvarkyti. Apie memorialą pastatyta kalviška tvorelė, kurią sumeistravo kalviai Arūnas Kačinskas ir Rimvydas Kazlauskas.
Projekto organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Gadūnavo seniūnui Justui Dapkui už skirtus žmogiškuosius išteklius ir pagalbą tvarkant teritorijas bei Telšių būtų ūkio direktoriui Adomui Domarkui už parūpintą techniką koplytstulpiui pastatyti. „Kai tokie žmonės gyvena ir dirba Telšiuose, galima nuveikti dar labai daug gerų ir ypač reikšmingų darbų savo brangiam kraštui“, – projekto sėkme džiaugėsi S. Dacienė ir pabrėžė, jog šia iniciatyva siekta puoselėti, saugoti Žemaitijos dvarų kultūros paveldą, ugdyti Žemaitijos gyventojų istorinę savimonę, skatinant menininkus kurti ir domėtis savo tautos istorija.
