25 balandžio, 2022
Kauno miesto savivaldybė

Kaune po rekonstrukcijos atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po rekonstrukcijos pastatas atvėrė duris skirtingoms veikloms –  kinui, šokiui, teatrui ir muzikai. Čia laukiami ne tik kino gurmanai, bet ir visi norintieji išbandyti edukacijas ar organizuoti renginius.

Pokyčiai ir naujovės

Europos paveldo ženklą turinčiame pastate atlikti tiek kapitaliniai, tiek kosmetiniai tvarkybos darbai.  Restauruotas fasadas, langai, durys, kitos autentiškos art deco interjero detalės. Čia taip pat atnaujintos inžinerinės bei vėdinimo sistemos, sutvirtintos atraminės konstrukcijos. Nuo šiol erdvė pritaikyta neįgaliesiems – jie pastate galės judėti be kliūčių.

Didžiojoje salėje įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms. Čia sumontuotos šiuolaikiškos 227 sėdimos vietos, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika, akustinės dangos. Užkulisiuose – grimo bei persirengimo kambariai.

Lankytojus pasitinka ir naujovės – iki šiol visuomenei neprieinami rūsiai transformuoti į Kamerinę salę su 50 sėdimų vietų, o antrame aukšte įrengta moderni klasė edukacinėms veikloms.

2017 m. pradėtus rekonstrukcijos darbus atliko bendrovė „Verslo“. Bendra projekto vertė – beveik  2 mln. eurų.

Sugrįžimas į namus

„Romuvos“ lankytojas – tas, kuris domisi europine kultūra ir kinu, jaučia lojalumą ir sentimentus šiai vietai. Tai tarsi sugrįžimas į namus, kuriuose galima patogiai ir jaukiai stebėti išskirtinius filmus. Neabejoju, kad istorinė erdvė, daugybę kauniečių paskatinusi pamilti kiną, ir vėl taps tikru traukos objektu“, – teigė Kino namų „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė.

Daugiau kaip aštuonis veiklos dešimtmečius skaičiuojanti „Romuva“ tapo ne tik kokybiško kino, bet ir jaukių renginių erdve. Daugelis kauniečių prisimena ją kaip susitikimų, pasimatymų bei pažinčių vietą.

Pastato istorija prasidėjo dar 1938 metais, kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai įsigijo sklypą Laisvės alėjoje ir jau 1940-ųjų balandį atidarė kino teatrą „Romuva“. Tarpukariu jis pripažintas erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.

„Kiekvieną kartą, kai tvarkai seną namą, reikia perprasti jo architektūrą. Pastato autorius pakankamai jautė kontekstą ir žinojo, kas vyksta Kaune. Tuo pačiu iš studijų metų Vokietijoje atsivežė savo įspūdžius“, – pasakojo rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Gintaras Prikockis.

Pasak jo, „Romuvos“ užapvalintos formos atkartoja tarpukario JAV kino teatrams būdingą estetiką, tačiau galima rasti ir „tautinio stiliaus“ paieškų. Pastato modernumą ir šiuolaikiškumą pabrėžia stiklinis bokštelis, išskiriantis jį iš daugelio kitų paveldosauginių objektų. Drauge su kitu tarpukario modernizmo palikimu vienas ryškiausių Kauno optimistinės architektūros simbolių – „Romuvos“ pastatas – pretenduoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.


29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

Regionų naujienos