Apie prevenciją kalbėta su meno įstaigos atstovais Anykščiuose
Ligonių kasos atstovus į susitikimą ligų prevencijos tema pakvietė Anykščių menų centras. Prisijungė ir Angelų muziejaus-Sakralinio meno centro, kuriame vyko renginys, lankytojai iš Kauno.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė priminė, pagal kokias prevencines programas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, ir kokiais būdais gali pasitikrinti sveikais save laikantys tam tikro amžiaus gyventojai. Taip pat akcentavo – kur ir kas kiek laiko reikia kreiptis, kokie pagrindiniai žingsniai atliekami atvykus pasitikrinti. Pasidalyta istorijomis, kaip rūpinimasis sveikata prevenciškai padėjo išsaugoti moters sveikatą ir kaip pavėlavusio tikrintis vyriškio gyvybės išsaugoti nepavyko. Pažymėta, kad pasitikrinti sveikatą prevenciškai kainuoja tik laiko.
Auditorija atidžiai klausėsi Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Viktorijos Žiogės patarimų dėl storosios žarnos vėžio tyrimų ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) nario panevėžiečio Audriaus Skačkausko asmeninės ligos aptikimo bei gyvenimo su ja istorijos. Visa tai kalbėta dėl vieno tikslo – siekiant paskatinti žmones permąstyti ligų prevencijos svarbą.
Aktyviau skatinti gyventojų tikrinimąsi prevenciškai ligonių kasos nusprendė ne šiaip sau. Atliekamos analizės rodo, kad tikrinamo amžiaus asmenų dalyvavimas prevencinėse programose, kurios apmokamos PSDF lėšomis, yra nepakankamas. Pavyzdžiui, anykštėnai pagal dalyvavimą penkiose prevencinėse programose, palyginti su kitomis Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėmis, pernai užėmė 7–8 vietą tarp 12-os savivaldybių.
Iš visų galėjusiųjų pasitikrinti pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų programas pasitikrino tik 50 proc. Anykščių rajono savivaldybės gyventojų. Mažiausias aktyvumas buvo tikrinantis dėl gimdos kaklelio ir prostatos vėžio: moterys pagal tikrinimosi rezultatus užėmė antrą vietą nuo galo, vyrai – trečią–penktą vietą gale. Panašūs į prostatos vėžio aktyvumo rezultatus buvo anykštėnų vyrų ir moterų dalyvavimo širdies ir kraujagyslių ligų programoje rezultatai – užimta trečia vieta nuo galo.
Ką daryti, kad pacientai būtų aktyvesni, kai reikalas svarbus jų sveikatai, kartu su auditorija svarstė šeimos gydytoja V. Žiogė. Medikė prisipažino, kad kartais tenka gudrauti, nes tik taip įmanoma priversti kai kuriuos anykštėnus tikrintis prevenciškai. Ji sako raginanti visus, kuriems pagal amžių priklauso tikrintis, tą padaryti, bet dalis net nenori imti siuntimo pas specialistą. Kitiems tenka priminti dėl prevencijos, kai tikrinasi vairuotojo pažymėjimui gauti ar dėl darbo profilaktiškai.
V. Žiogė ypač akcentavo storosios žarnos vėžio programos svarbą, nes tai, jos teigimu, yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Vyrų onkologijoje pirmauja plaučių, moterų – krūtų vėžys. Gydytoja paaiškino, į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį, kaip pasiruošti tyrimui, kaip jis atliekamas ir pan. Medikė primygtinai visus kvietė tikrintis prevenciškai, o tuos, kurie dalyvavo renginyje, tapti ambasadoriais ir šviesti kitus.
POLA atstovas A. Skačkauskas prisiminė savo patirtį, kai apie pažengusios stadijos prostatos vėžį išgirdo būdamas 50-ies, šeimos gydytojai pasiūlius priduoti kraujo ir dėl viso pikto pasitikrinti dėl šios ligos pagal prevencinę programą. Nors tikrai jautėsi sveikas ir manė atliksiąs tik formalumą, netikėtai išgirdo apie tos stadijos ligą, kuri yra stabdoma, bet ne išgydoma. Panevėžietis sakė praėjęs visas psichologines būsenas, kurias praeina išgirdusieji vėžio diagnozę – ir neigimą, ir savigailą, ir depresiją, ir kt.
Pašnekovo manymu, dabar onkologinė liga nebūtinai yra nuosprendis. Žmogus gali prisitaikyti prie gydymo, susigyventi su liga ir turėti kokybiško gyvenimo metų. Svarbiausias momentas yra – ligą aptikti laiku. Ir čia vyrams labai gali padėti jų moterys – žmonos, dukros, sesės. A. Skačkauskas kvietė moteris ar piktuoju, ar gražiuoju priversti savo vyrus tikrintis. Ir taip pat palinkėjo, kad kuo mažiau būtų streso, kuris turi didelės įtakos vėžio vystymuisi.
Susitikimo dalyviai teiravosi, ar galima pasitikrinti nemokamai, kai jautiesi sveikas ir esi jaunesnis nei 50 metų, kodėl nustatytas būtent toks ir ne kitoks prevencinių programų dalyvių amžius, koks šeimos gydytojo vaidmuo kviečiant gyventojus tikrintis. Ligonių kasos atstovai priminė, kuriose programose gali dalyvauti jaunesni, paaiškino, kuo remiantis parenkamas dalyvių amžius, patarė, kaip elgtis, jei žmogus jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų, kuriai skirtos prevencinės programos, grupę. Pakalbėta ir apie svarbų šeimos gydytojo komandos vaidmenį kviečiant gyventojus tikrintis.
