17 balandžio, 2023
ELTA

Dėl siūlymo tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias kritikuojamas A. Valotka: atsistatydinti aš neplanuoju

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.

„Ne, atsistatydinti aš neplanuoju, nes manau, kad vis dėlto esu teisus. Ir šiaip mes su ministru pasikalbėjome ir (nusprendėme, kad – ELTA) mes galime dirbti“, – savo poziciją LRT televizijos eteryje pirmadienį išsakė A. Valotka.

Į kalbos inspekcijos viršininko išplatintą raštą, kuriuo primenama, jog nuo 2024 metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, kai kurie šalies ir institucijų vadovai sureagavo itin priešiškai. Savo ruožtu kultūros ministerijos, kuriai kalbos inspekcija yra tiesiogiai pavaldi, vadovas Simonas Kairys viešai pareiškė, kad politikos formulavimas nėra kalbos inspekcijos funkcija ir bene tą pačią dieną pasikvietė A. Valotką pokalbiui. Kaip teigė pats S. Kairys – „pasitikrinti, ar vienodai matome situaciją“.

„Mes (su ministru – ELTA) galime dirbti, tiesiog gal reikėtų neskubėti, „ant karštųjų“ sakyti savo nuomonės, galbūt nereikėtų kai kurioms ministrėms tarnybinių dokumentų – yra galų gale kažkokia etika elgesio su tarnybiniais dokumentais – taip kažkaip keistai komentuoti viešoje erdvėje – tai iš tiesų prideda prasimanymų ir visokių tokių dalykų“, – sakė A. Valotka.

Anot inspekcijos viršininko, kalbos inspekcijos sumanymas ir rūpinimasis pabėgėlių lietuvių kalbos mokymusi yra visiškai teisėtas – jis yra pagrįstas ir valstybinės kalbos įstatymu, ir Vyriausybės nutarimu, atkreipė dėmesį A. Valotka.

„Mano pareiga – iš anksto, prieš metus arba net daugiau, perspėti, kad problemos bręsta, galvokime apie jas tiesiog dabar, o ne šluokime viską po kilimėliu“, – sakė inspekcijos viršininkas, pažymėdamas, kad Lietuva ukrainiečių pabėgėliams kol kas yra suteikusi bene pačią didžiausią lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje.

„Ta tvarka kol kas yra įgyvendinama. Kiek ji bus keičiama ar nekeičiama, aišku, čia yra gal Vyriausybės ir parlamento apsisprendimas, bet, aš manau, kad, vis dėlto, mes ir dabar, mano žiniomis, esame suteikę pačią didžiausią šitą lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje. Ir ar tai reikėtų dar pratęsti – klausimas“, – pirmadienį kalbėjo A. Valotka.

Kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.

A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.


Erlandas Galaguzas / D. Umbraso/LRT nuotr.
13 gegužės, 2024

Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi pasiektu rezultatu. Anot politikės, tai rodo, jog 2020 […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
13 gegužės, 2024

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, […]

13 gegužės, 2024

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas […]

12 gegužės, 2024

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių […]

12 gegužės, 2024

Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa […]

10 gegužės, 2024

Opozicinės „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad dabartinė geopolitinė situacija bei atsakingų Lietuvos politikų pareiškimai atbaido investuotojus ir kenkia šalies […]

9 gegužės, 2024

Renkant šalies prezidentą ir sprendžiant pilietybės išsaugojimo likimą, per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo beveik 170 tūkst. rinkėjų. […]

9 gegužės, 2024

Ketvirtadienio popietę prasidėjo Lietuvos ir JAV kariuomenių kovinio šaudymo pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“. Jų metu į Baltijos jūrą šaudoma iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Tokios […]

9 gegužės, 2024

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį dalis rusakalbių paminėjo Rusijos propagandos aukštinamą vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną. Dalis gėles dėjo prie pernai […]

9 gegužės, 2024

Ketvirtadienį Seime vykusiame minėjime apsilankiusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Lietuva yra puiki Europos Sąjungos […]

9 gegužės, 2024

Minint Europos dieną ir likus lygiai mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, Vilniaus rotušė kartu su daugeliu kitų žymiausiu Europos pastatų […]

9 gegužės, 2024

Europos Sąjunga iš dalies yra atsakinga dėl to, kad Ukrainoje tęsiasi karas. Nuo Europos Parlamento (EP) ir kitų ES institucijų […]

9 gegužės, 2024

Šie rinkimai Europos Sąjungai bus labai svarbūs. Po jų kai kuriose kertinėse srityse gali pasikeisti politikos kursas. Labai svarbi kryptis, […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
9 gegužės, 2024

Ką tik minėjome Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį – įspūdinga sukaktis, kuri primena apie mūsų valstybės nueitą kelią ir […]

8 gegužės, 2024

Alytaus regiono savivaldybių merai šiandien pasirašė susitarimą dėl 2024-2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, kuriame numatyta regione įgyvendinti […]

8 gegužės, 2024

Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato […]

7 gegužės, 2024

Nyderlandų Karalystės gynybos ministrė Kajsa Ollongren sako, kad liepos mėnesi Lietuvoje planuojamos pratybos su sistema „Patriot“ gali būti laikomos rotacinės […]