Juozo Oleko pastangomis Europos Parlamentas pritarė reglamentui ūkyje naudoti naująsias veisimo technologijas
Trečiadienį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo pritarta pozicijai dėl naujų genominių technologijų veisimo metodų naudojimo žemės ūkyje. Pasiūlymui pritarė 307 europarlamentarai.
Šis sprendimas atvers galimybes žemės ūkyje naudoti naujus augalų veisimo metodus, kurie palengvins mokslininkų ir ūkininkų padėtį. Naujosios technologijos – priemonė, galinti padėti ūkininkams gauti didesnį derlių su mažiau sąnaudų, naudojant mažiau žemės, mažiau chemikalų, mažiau vandens, ir auginti augalus, atsparesnius klimato kaitos, ligų ir kenkėjų poveikiui.
„Visoje Europoje matome plintančius ūkininkų protestus. Traktoriai blokuoja kelius ir miestus, nes Europos ūkininkai – mūsų piliečiai ir mūsų rinkėjai, vis dar kenčiantys nuo energetikos krizės ir infliacijos, baiminasi dėl savo ūkių ateities. Jei norime bent kiek apmalšinti jų baimę ir nepasitenkinimą Europa, turime parodyti, kad Briuselyje priimami sprendimai ne tik dėl suvaržymų, bet ir dėl naujų galimybių, – kreipdamasis į Europos Parlamento narius kalbėjo Juozas Olekas. – Kaip AGRI komiteto narys, esu įsipareigojęs padėti mūsų ūkininkams tvariai pasiekti Žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų tikslus. Turime užtikrinti, kad bitės ir kiti apdulkintojai būtų apsaugoti nuo kenksmingų pesticidų ir cheminių medžiagų, kad liktų pakankamai žemės biologinei įvairovei ir ekosistemų gerinimui, kad mūsų piliečių vartojamas maistas būtų saugus.“
Europos Parlamento narys pabrėžė būtinybę užtikrinti tvarų maisto grandinės veikimą, stiprinti Europos aprūpinimo maistu saugumą ir suverenumą, taip pat sudaryti sąlygas ūkininkams, įskaitant smulkius, vidutinius ir jaunus ūkininkus, išlaikyti savo ūkius ekonomiškai gyvybingus.
„Naujos veisimo technologijos – vienas ūkininkams labai reikalingų naujų įrankių. Jos iš veisimo proceso pašalina radiacines medžiagas, tai yra greitesnis ir tikslesnis metodas naujoms veislėms išvesti. Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad naujosios technologijos nekelia specifinių pavojų, o netikslinių mutacijų yra netgi mažiau. Beveik 40 Nobelio premijos laureatų ir tūkstantis mokslininkų pasirašė atvirą laišką, skatinantį atverti duris naujų technologijų naudojimui. Europos mokslininkai ir ūkininkai turi turėti galimybę naudotis šiomis saugiomis ir reikalingomis technologijomis be perteklinių apribojimų“, – teigė Juozas Olekas.
Naujos veisimo technologijos iš esmės skiriasi nuo GMO – genetiškai modifikuotuose produktuose, sukurtuose naudojant transgenezės metodą, į augalo genomą įtraukiami kitų organizmų genai. Genų redagavimas, kuriuo grindžiami naujieji metodai, koreguoja jau esamą genomą ir yra kur kas greitesnis bei tikslesnis metodas naujoms veislėms išvesti.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas džiaugiasi Europos Parlamento sprendimu ir atskleidžia, kad naujosios technologijos – itin reikalinga ir laukiama priemonė jauniesiems ūkininkams ir mokslininkams.
„Jau dešimtmetį mūsų sąjunga siekia padėti jaunimui skatinti jaunųjų ūkių plėtrą bei tvarų ūkininkavimą. Džiugu, kad į žemės ūkio sritį ateina išsilavinę, mokslus baigę jauni žmonės, agronomijos, inžinerijos, gyvulininkystės specialistai, kuriems svarbios yra mokslo inovacijos ir galimybė jas pritaikyti savo ūkiuose, tarp mūsų narių yra ir jaunųjų mokslininkų, kurie šiomis veisimo technologijomis turės galimybes veisti naujas veisles, galės ieškoti būdų padidinti ne tik veislių atsparumą nuo ligų, klimato reiškinių, sausrų ar perteklinio lietaus, bet ir padidinti derliaus potencialą.
Žemės ūkis bėgant laikui keičiasi, ir mokslo inovacijos esančios technikoje, įrangoje, augaluose, augalų veisimo metoduose suteikia galimybę žengti į priekį. Jaunieji ūkininkai itin domisi naujienomis, prisimenu, prieš daugiau nei penkerius metus mes pradėjome kalbėti apie dronus, kurie galėtų suteikti galimybę stebėti laukus ir tapti tikrai puikiu įrankiu bei pagalbininku ūkyje, o šiandien matome, kad dronai gali netgi pakeisti purkštuvus ar sėjamąsias. Mokslo ir technologijų pažanga lemia ir žemės ūkio inovacijas. Jaunimas ne be reikalo siekia išsilavinimo, domisi, kas vyksta, ir turbūt labiausiai žiūri į priekį, nes jų interesas ir yra matyti toliau, kaip ūkininkavimas atrodys po 10-15 metų“, – dalinasi V. Buivydas.
„Jei mes sumažiname sąnaudas, sumažiname rizikas, be papildomos kainos sau ir gamtai, ūkininkams padidės galimybė gauti geresnį galutinį rezultatą – derlių. Tai viena iš didžiausių ūkininkų siekiamybių. Mes galime augindami mažiau užauginti daugiau. Tai – kiekvieno verslo tikslas, o ūkininkai irgi tam tikra prasme yra verslininkai. Todėl ūkininkai iš tiesų džiaugiasi šia galimybe ir sveikina Europos Parlamento nario Juozo Oleko indėlį į ateities žemės ūkio tvarumą bei efektyvumą“, – teigia Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas V. Buivydas.
Galutinis reglamento dėl naujų technologijų tekstas bus priimtas po Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų.
