Ekspertai: gynybos stiprinimas tampa informacinių atakų taikiniu
Lietuvai stiprinant gynybą ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigados karius, informacinėje erdvėje daugėja bandymų šiuos procesus pateikti kaip grėsmę šalies laisvei ir nepriklausomybei. Ekspertų teigimu, tokiais naratyvais siekiama išnaudoti visuomenei jautrias temas, skatinti nepasitikėjimą valstybe ir silpninti paramą gynybos stiprinimui.
Pasak „Delfi“ „Melo detektoriaus“ redaktorės Aistės Meidutės, Vokietijos brigados temą dezinformacijos skleidėjai išnaudoja kalbėdami apie vieną jautriausių Lietuvos visuomenės vertybių – laisvę.
„Prieš kelerius metus, kai buvo daugiau kalbų apie Vokietijos brigados atsiradimą Lietuvoje, mes pastebėdavome tokių bandymų manipuliuoti, kad štai ateina kitos valstybės kariai ir tai jau reiškia, kad mes esame okupuoti, mes nebesame laisva valstybė. Ir vėlgi, lietuviui iškovota laisvė yra labai svarbi. Mes žinome, kad tai yra didelė vertybė, ji buvo iškovota labai sunkiai. Ir matome, kad propagandistai būtent ir taikosi į tą mūsų laisvę, kaip mes ją įsivaizduojame“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo ji.
„Tiesiog atsakomybė ir kaltė permetama ant visai kitų veikėjų, kurie yra mūsų laisvės ir saugumo garantas, o ne iš to kylanti grėsmė. Bet mes matome, kad propagandistai visą šitą stalą apverčia ir žaidžia tokiomis išvirkščiomis kortomis“, – tęsė A. Meidutė.
Jos teigimu, pastaruoju metu panašūs naratyvai skleidžiami ir apie NATO bei Europos Sąjungą (ES).
„Paskutiniu metu pastebime labai nemažai taikymosi į NATO, į Europos Sąjungą (ES), bandant parodyti, kad NATO yra agresyvus Aljansas, kad ES negarantuoja mūsų nepriklausomybės ir laisvės, o kaip tik yra kažkoks žmogaus laisvę ir nuomonę varžantis mechanizmas. Ir čia yra tokia tradicinė technika, kai bandoma kaltę nuo savęs nusimesti ant kažko kito. Deja, bet šita technika yra gana paveiki“, – sakė A. Meidutė.
Dezinformacijos tikslas – supriešinti visuomenę
Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius teigė, kad Rusijai tiesioginė karinė konfrontacija su NATO būtų per daug rizikinga, todėl ji pasitelkia kitokias priemones.
„Jeigu mes šnekame apie karą, jeigu įsivaizduojama, kad tu gali nugalėti oponentą karine jėga, tai tu tada šituos dalykus sprendi karo būdu. (…) Su NATO toks projektas tikrai Putinui sukurtų didžiulius kaštus ir didžiules rizikas, todėl yra naudojami kitokio tipo būdai, kaip sugriauti mūsų gynybinius pajėgumus ir tuos sprendimus, kurie stiprina mūsų gynybą. Tada visoje šitoje, kaip aš sakau, įrankių dėžėje yra įvairios priemonės, mes jas vadiname hibridinėmis atakomis“, – laidoje „ELTA pokalbis“ sakė jis.
„Galime matyti, kaip vykdomos kibernetinės operacijos ar išpuoliai, lygiai taip pat propaganda ir dezinformacija, kuri yra nukreipta į pagrindinį mūsų gynybos stiprinimo objektą – Vokietijos brigadą“, – pridūrė N. Maliukevičius.
Pasak jo, pasitelkiant propagandą ir dezinformaciją pirmiausia siekiama silpninti lietuvių pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.
„Tas noras priversti pamilti Rusiją ar jos ideologiją buvo praeito amžiaus sovietinis projektas, kai jie bandė vakarams parduoti komunistinės utopijos vaizdinį, tą rojaus ideologinį vaizdinį, kaip jie įsivaizdavo, ir tada vakaruose ieškojo simpatikų, būrė tą vadinamą komunizmo internacionalą ir taip bandė paveikti atitinkamai politinius sprendimus. Dabar informacinis karas ir įtakos operacijos yra kitokios“, – kalbėjo propagandos ekspertas.
„Tokių operacijų tikslas dažniau yra supriešinti visuomenę, sukurti tam tikras įtampas ir nebūtinai jas originaliai kurti, o būtent dažnai išnaudojamos jau egzistuojančios tam tikros kultūrinės priešpriešos ar kitos kažkokios problemos, tos pačios krizės ar įvairios situacijos tam, kad Kremlius susilpnintų savo oponentą“, – tęsė jis.
Dezinformacijos sklaidą spartina dirbtinis intelektas
Pasak A. Meidutės, propagandos sklaidą pastaraisiais metais keičia technologijų pažanga – dėl dirbtinio intelekto (DI) įrankių dezinformacijos žinutės kuriamos ir platinamos gerokai greičiau bei pigiau.
„Mes gauname labai pigų, labai paprastą produktą ir tas pigus bei paprastas produktas labai gerai veikia. Jeigu mes dar prieš kelis metus pastebėdavome ne tiek daug DI kurtų pranešimų arba vaizdų, tai dabar jų skaičius auga visoje Europoje. (…) Dar didesnė problema yra ta, kad dezinformacija darosi įtikinamesnė“, – teigė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad DI nebūtinai yra pagrindinis dezinformacijos turinio kūrėjas, dažniau propagandistai juo naudojasi dėl spartesnės sklaidos.
„Be abejonės, labai retai mes matysime, kad DI dėmuo yra tas pagrindinis. Jis veikia kaip toks stipresnis platinimo šaltinis, ta prasme, kad aš labai greitai galiu tą tekstą sukurti, labai greitai ir efektyviai išplatinti. Jokio skirtumo, ar jis bus sukurtas DI, ar jis bus sukurtas žmogaus. Skirtumas tik greityje ir per kiek kanalų aš vienu metu galėsiu išplatinti tas žinutes“, – nurodė ji.
N. Maliukevičiaus teigimu, šiuolaikinėje informacinėje erdvėje ypač svarbu ne tik mokėti atpažinti melagingą informaciją, bet ir nepadėti jai plisti.
„Jeigu mes pagalvojame apie tai, ką dedame į burną, ir pradedame sąmoningai maitintis, tai lygiai taip pat mes turime suprasti, kad ir ta informacinė aplinka, kuri vis labiau darosi emocinė, dopamininė, ji paprasčiausiai išreguliuoja mūsų emocinę būseną. Jeigu pastoviai būsi kažkokių pykčio burbulų terpėje feisbuke, tai taip ir jausiesi. Reikia šiek tiek sąmoningai įvertinti tai, ką vartoji informacine prasme, ką „valgai“, ką į smegenis dediesi. Ir tai, man atrodo, galiausiai taps labai svarbia strategija“, – teigė jis.
Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.
