Moksleiviai bandė užmegzti ryšį su palydovu

Moksleiviai per fizikos ar chemijos pamokas atlieka įvairius bandymus, tačiau toli gražu ne tokius, kokius atliko renginių cikle „Ateities mokslininkai“ dalyvaujantys beveik pusšimtis gabių Lietuvos moksleivių iš Anykščių, Kretingos ir Jonavos rajonų. Trakų rajone vykstančio renginio metu, greta įvairių paskaitų ir eksperimentų, moksleiviai susitiko ir su pirmojo lietuviško palydovo kūrėjais, su kuriais mokėsi, kaip reikėtų susisiekti su orbitoje skraidančiu palydovu.

,,Skatiname jaunimą domėtis technologijomis ir labai tikimės, kad moksleiviai ir studentai, susidomėję palydovinėmis technologijomis arba mėgėjišku radijo ryšiu, vėliau prisijungs prie mūsų gretų Vilniaus universitete, Lietuvos radijo mėgėjų draugijoje“, – sakė Simonas Kareiva, Vilniaus universiteto lektorius ir radijo klubo narys, į renginį atvykęs kartu su bendražygiu Laurynu Mačiuliu, palydovo Lituanika SAT-1 technikos vadovu ir projekto iniciatoriumi.

Kaip atviravo jaunieji stovyklos dalyviai, susidurti akis į akį su tikrų išradimų kūrėjais anksčiau jiems nebuvo tekę. Moksleiviai svečius užvertė klausimais apie palydovą bei projekto likimą ir buvo įkvėpti mokslininkų užsidegimu, kuris padėjo perrašyti Lietuvos kosmonautikos istoriją.

Lietuvių kūrėjų komanda, matydama, kad kaimynai estai ir latviai jau gerokai lenkia lietuvius kosmoso tyrinėjimo srityje, prieš kelis metus nusprendė nebelaukti. Tuomet buvo sukurtas pirmasis lietuviškas palydovas – vienas iš nedaugelio tokio tipo įrenginių, su kuriuo radijo bangomis pavyko užmegzti ryšį.

Moksleiviai stebėjo svečių demonstruojamas nuotraukas, darytas iš palydovo, vėliau kartu su pirmojo lietuviško palydovo kūrėjais patys sukonstravo mėgėjišką radijo stotelę – anteną, kurios pagalba buvo pademonstruota, kokiu principu įmanoma susisiekti su skrendančiu orbitoje palydovu. Konstruojant anteną pravertė ir neįprasti po ranka pasitaikę daiktai, pavyzdžiui, skėtis, tapęs puikia ir tvirta antenos atrama. Moksleiviai netruko suprasti, kad išradingumas ir originalumas yra svarbiausi mokslininko ir išradėjo bruožai, o improvizuoti dažnai tenka net moderniausiose laboratorijose.

Būsimų ateities mokslininkų paklaustas, kaip laikosi jų kurtas palydovas ir kur jis yra šiuo metu, S. Kareiva atsakė: ,,Pirmasis lietuviškas palydovas, pasiekęs viršutinius atmosferos sluoksnius, pernai metų liepos mėnesį baigė savo misiją ir pasklido po kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą Šiaurės Amerikoje“.

Energiją iš atsinaujinančių šaltinių gaminančios bendrovės „Renerga“ surengtame renginių cikle „Ateities mokslininkai“ viešėję tyrėjai patikino jaunuosius talentus, kad Lietuva ateityje paleis dar tikrai ne vieną palydovą. Kosmoso tyrimams skirta ne viena programa, prie kurios, ateityje pasirinkę šios krypties studijas, galės prisijungti ir dabartiniai moksleiviai, siekiantys aukščiausių mokslo rezultatų.

Be palydovo ir įvairių kosmoso įdomybių, renginių ciklo ,,Ateities mokslininkai“ metu netrūko ir kitų smagių ir naudingų užsiėmimų bei mokslininkų apsilankymų. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pažinčiai su atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje. Buvo demonstruojami eksperimentai su vandeniliu, pasakojama apie geoterminės energijos panaudojimo galimybes Lietuvoje, moksleiviai patys galėjo pasigaminti ir išbandyti mažas vėjo jėgaines.

Jaunimą taip pat labai domino modernių technologijų pritaikymas praktikoje. Bepiločio orlaivio pagalba moksleiviai grožėjosi stovyklos apylinkėmis iš paukščio skrydžio, sužinojo kaip galima keliauti elektromobiliais neteršiančiais gamtos.