17 rugsėjo, 2015
Kultūros ministerijos informacija

Paskirstytas autorinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose už 2014 metus

Asociacija LATGA pateikė Kultūros ministerijai autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą už 2014 metus. Pagal pateiktą ataskaitą matyti, kad populiariausi grožinės literatūros autoriai tarp Lietuvos bibliotekų skaitytojų 2014 m. buvo Romualdas Granauskas, Irena Buivydaitė–Kupčinskienė.

Kiti populiarūs grožinės literatūros kūrinių autoriai: Elena De Strozzi, Vytautas Ažušilis, Sigitas Parulskis, Vytautas Račickas, Vytautas V. Landsbergis, Jurga Ivanauskaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Daiva Vaitkevičiūtė.

Irenos Buivydaitės–Kupčinskienės knyga „Kitapus veidrodžio“ – daugiausia kartų 2014 m. skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga, paklausios ir kitos šios autorės knygos: „Geriausios draugės“, „Padovanok man savaitgalį“. Taip pat paklausios tarp skaitytojų  buvo ir Elena De Strozzi „Laiko upės slenksčiai“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, Romualdo Granausko knygos „Gyvenimas po klevu“, „Šventųjų gyvenimai“, „Išvarytieji“, Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“, Roko Flick „Paskutinis traukinys“.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga 2014 m. tapo Filomenos Taunytės–Paškonienės „7 nuodėmės ir 12 ligų“.  Taip pat populiarios šios autorės knygos „9/10 laimės“, „Laimingas senelių gyvenimas“.  Susidomėjimo sulaukė ir Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus „Marketingas“, Algimanto Sakalo, Alfonso Laurinavičiaus, R. Jusienės, Arvydo Pajuodžio, Visvaldo Legkausko mokslinės literatūros darbai.

Autorinis atlyginimas už kūrinių panaudą taip pat išmokėtas užsienio grožinės literatūros knygų vertėjams. Daugiausia kartų skaitytojams buvo išduoti Danguolės Žalytės versti užsienio grožinės literatūros kūriniai. Kiti populiarūs vertėjai – Teodoras Četrauskas, Zita Marys, Jurgis Gimberis, Viktorija Uzėlaitė, Jonas Čeponis, Simona Kaziukonytė, Vytautas Petrukaitis, Regina Šeškuvienė, Laima Bareišienė. Iš pateiktų duomenų matyti, kad verstinė literatūra lieka daug populiaresnė tarp skaitytojų nei originalioji.

Grožinės literatūros kūrinių iliustratoriams ir knygų dailininkams taip pat paskirstytas autorinis atlyginimas už kūrinių panaudą. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Deimantės Rybakovienės, Agniaus Tarabildos, Juditos Židžiūnienės, Astos Puikienės, Zigmanto Butaučio, Jokūbo Jacovskio, Andriaus Morkeliūno, Eglės Gelažiūtės–Petrauskienės kūryba.

Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymo ir išmokėjimo sistema Lietuvoje sukurta bei įgyvendinama remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 16 str. 3 d., Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 182.

Iš valstybės biudžeto atlyginimui už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstyti ir išmokėti už 2014 metus buvo skirta 187 674 eurų suma, tačiau atlygis autorių teisių turėtojams už išduodamas knygas bei leidinius bibliotekose kasmet didės, nes Kultūros ministerija parengė Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. Nutarimo Nr. 182 „Dėl autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuris priimtas 2015 m. balandžio 23 d. (toliau – Nutarimas). Nutarime numatyta kompensacinį atlyginimą didinti palaipsniui, kasmet po vieną procentą nuo 2015 metų.

2014 m. duomenys apie knygų panaudą buvo renkami iš 65 Lietuvos bibliotekų, kuriose yra visiškai įdiegta LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema).

Surinkti duomenys atskleidžia, kad paskirstant 2014 m. autorinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą dalyvavo 1266 Lietuvos autoriai, kurie pateikė paraiškas Asociacijai LATGA, ir 17 užsienio autorių (iš jų 733 knygų tekstų autoriai, 401 vertėjai, 102 iliustratorių ir 30 knygų dailininkų). Autorinis atlyginimas buvo paskirstytas 1098 autoriams už 16283 kūrinius. Per 2014 m. užregistruota 100 naujų autorių, o knygų panaudos duomenų bazė buvo papildyta 1252 naujais kūriniais.


8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

7 gegužės, 2025

Dzūkija – pačių gražiausių ir melodingiausių dainų kraštas. Dzūkui daina – tai jo širdies plakimas, tai senolių išmintis, išsaugota kartų […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

Regionų naujienos