Europos Komisija: blogiausia mokytojų atlyginimų situacija yra Lietuvoje
Švietimo finansavimo ir mokytojų atlyginimų klausimas visada sukelia Lietuvos valdžios erzelį. Vos tik išgirdę apie tai, kad šalies mokytojų atlyginimai gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių mokytojų atlygių, valdžios vyrai ir moterys išsitraukia statistines lenteles ir grafikus, pasak jų, rodančius, kad jokios problemos nėra – mokytojai uždirba daug ir gaunamomis pajamomis net lenkia šalies atlyginimų vidurkius. Deja, reali situacija yra gerokai prastesnė.
Naujausioje, apimančioje 2014-2015 m. Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ ataskaitoje dėl Europos mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimų teigiama, kad „atlyginimai ir kitos išmokos yra pagrindiniai mokytojo profesijos patrauklumo elementai (kaip ir darbo sąlygos, karjeros perspektyva, profesinio tobulinimosi galimybės ir pripažinimas) – jie vaidina svarbų vaidmenį rengiant mokytojus ir užtikrinant, kad mokytojai bus patenkinti ir mokytojaus ilgai“. Tai yra pagrindinė prielaida, kuria remiasi „Eurydice“ ataskaita. Ataskaitoje vertinamos Europos šalių mokytojų ir mokyklų vadovų darbo sąlygos, analizuojant, kaip kito atlyginimai per pastaruosius dvejus metus, kaip jie yra susiję su šalies BVP, kokios galimybės mokytojams gauti didesnį darbo užmokestį ir kokie skirtumai tarp pradedančio ir patyrusio mokytojo gaunamo atlyginimo.
Nors ir visoje Europoje situacija nėra labai gera, tačiau Lietuvoje ji ypatingai prasta. Ataskaita rodo, kad, palyginti su ankstesniais dvejais metais, daugumoje apklaustų šalių 2014-2015 m. mokytojų atlyginimai padidėjo arba darbo užmokesčio reformų dėka (pvz. Kroatijoje, Slovakijoje ir Islandijoje), arba padidėjimas įvyko pilnai ar bent iš dalies atkūrus krizės metu sumažintus atlyginimus. Šiame kontekste išsiskiria šešios šalys – Graikija, Italija, Kipras, Lietuva, Slovėnija ir Lichtenšteinas, kuriose atlyginimai vis dar įšaldyti. O štai Serbijoje atlyginimas net sumažėjo daugiau nei 1 proc.
Kai kuriose šalyse mokytojų perkamoji galia dar nepasiekė 2009 metų lygio. Taip pat, palyginti su BVP tenkančiu vienam gyventojui, pirmus metus dirbančių pradinių mokyklų mokytojų metiniai atlyginimai yra sumažėję beveik visose šalyse (išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Kiprą, Portugaliją, Makedoniją, Serbiją ir Turkiją). Blogiausia situacija yra registruojama Lietuvoje. Pirmus metus dirbančių metinis 1 – 4 klasių mokytojų atlyginimas, palyginti su BVP tenkančiu vienam gyventojui, tesudaro 32 proc. Mus lenkia net Rumunija, kur šis rodiklis lygus 41 proc., o pati geriausia situacija yra Vokietijoje (129 proc.) ir Portugalijoje (139 proc.). Pradedančių dirbti vidurinių mokyklų mokytojų atlyginimas, vertinant pagal BVP tenkančio vienam gyventojui Lietuvoje (32 proc.), Latvijoje (42 proc.) ir Rumunijoje (44 proc.), radikaliai skiriasi nuo Ispanijos (151 proc.), ir Turkijos (159 proc.), kur šis rodiklis yra didžiausias. Daugumos Europos Sąjungos valstybių patyrusių mokytojų (turinčių didelį darbo stažą) atlyginimų santykis visuose švietimo lygmenyse yra didesnis nei BVP tenkantis vienam gyventojui tose šalyse, tačiau Lietuva kartu su Estija, Čekija ir Slovakija į šią grupę nepatenka.
Analizuojant mokyklų vadovų padėtį, užfiksuoti duomenys rodo, kad net minimalus jų atlyginimas yra visada didesnis nei mokytojų maksimalus. Ataskaita rodo, kad daugumoje šalių pradinių ir vidurinių mokyklų vadovų minimalus metinis darbo užmokestis yra didesnis nei BVP procentas, tenkantis vienam gyventojui. Išimtį sudaro Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija, kur šis procentas yra mažesnis.
Atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį mokytojo profesija vaidina visuomenėje, ir Lietuvoje turi būti pripažinta, kad teisingas atlyginimas yra esminis dalykas, kuris pritraukia žmones dirbti mokytoju ir užtikrina, kad mokytojai būtų patenkinti ir pakankamai motyvuoti mokyti. Kitu atveju politikų deklaracijos, vyriausybių programos apie aukštų ugdymo rezultatų siekį teliks tuščios, visuomenę mulkinti skirtos frazės.
Tyrimą galite rasti čia
