Lvove pristatyta jungtinė Šiaulių „Aušros“ ir Lvovo istorijos muziejų paroda, skirta 1863 metų sukilimui
Spalio 30 d. Ukrainoje, Lvovo istorijos muziejuje, atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Ši paroda – sudėtinė projekto „1863 m. sukilimas už laisvę: trys tautos, viena istorija, bendra atmintis“ dalis. Projektą iniciavo VšĮ „Rytų Europos bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – parodyti 1863 metų sukilimą kaip bendrą trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą. Šiaulių Aušros muziejus šiame projekte dalyvavo Lietuvos Respublikos Generalinio Garbės Konsulo Lvove Vitalijaus Antonovo kvietimu. „Aušros“ muziejaus paroda pristatyta kartu su 1863 m. sukilimui skirta Lvovo istorijos muziejaus ekspozicija.
Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, ambasados kultūros atašė Jurgis Giedrys, LR Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas, Lvovo istorijos muziejaus direktorius Bogdanas Čaikovskis, Lvovo lietuvių bendruomenės atstovai, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė ir Istorijos skyriaus vedėja Jovita Vilimaitienė.
Renginyje buvo pristatytos abiejų muziejų ekspozicijos, „Aušros“ muziejaus katalogas „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, katalogo elektroninė versija, dvi virtualios parodos.
Po parodos atidarymo renginio dalyviai aplankė Lyčiakovo kapinių memorialo Sausio sukilėlių kalnelį, padėjo vainiką, gėlių. Lietuvos televizija parengė reportažą iš renginio vietos ir rodė jį informacinėje laidoje „Panorama“ spalio 31 d.
Lyčiakovo kapinės Lvove – vienos seniausių Ukrainoje, įkurtos XVI a. ir prieš du dešimtmečius paskelbtos istoriniu-memorialiniu draustiniu. Aukščiausioje kapinių vietoje yra palaidoti 1863 metų sukilimo veteranai, įkurtas memorialas, vadinamas Sukilėlių kalneliu. Jo centre – sukilėlių veterano draugijos vėliavininko S. Vizūno Šidlauskio antkapinis paminklas, kuriame vaizduojamas jis pats. S. Vizūno Šidlauskio rankose – Vitebsko žemių kovos vėliava, kurią jis sugebėjo išgelbėti per sukilimą ir paslėpti. Vienoje vėliavos pusėje pavaizduoti herbai: Lenkijos karalystės erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, kitoje pusėje vaizduojamas Lietuvos globėjas Šventasis Kazimieras. Šiame memoriale taip pat palaidotas dar vienas lietuvis, sukilimo dalyvis kilęs iš Birštono A. D. Bartoševičius. Jis po sukilimo gyveno Lvove, čia leido laikraščius ir knygas ir buvo žymiausias Galicijos leidėjas. Kapinėse palaidotas ir lenkų dailininkas Arturas Grotgeris (1837–1867), išgarsėjęs piešinių ciklais 1863 metų sukilimo tema „Lituania“ (1864–1866) ir „Polonia“ (1863).
Slopstant 1863 metų sukilimo kovoms, prasidėjus represijoms, dalis sukilimo dalyvių, norėdami išvengti tragiško likimo ar tremties, bėgo į Austrijos-Vengrijos imperiją, apsistojo Galicijoje, Lvove, kuris tuo metu priklausė Austrijai-Vengrijai. Čia buvo įkurta sukilimo veteranų draugija. Į Lvovą pasitraukę sukilimo dalyviai atsigabeno daug daiktų, kurie vėliau pateko į privačias kolekcijas, Lvovo muziejus. Dėl to šiandien Lvovo istorijos muziejus turi gausią sukilimo eksponatų kolekciją, kurios dalį rodo parodoje. Tai sukilėlių ginklai, vėliavos, rūbai, daiktai, dokumentai, spaudai. Ekspoziciją paįvairina dailininkų Juozapo Berkmano (1838–1915) akvarelės, A. Grotgerio litografijos, iliustruojančios 1863 metų sukilėlių tremtinių gyvenimą Sibire.
Projekto „1863 m. sukilimas už laisvę: trys tautos, viena istorija, bendra atmintis“ iniciatoriai ir Lvovo muziejininkai palankiai įvertino Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodą ir katalogą „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, kurie buvo parengti dar 2013 – 1863 metų sukilimo – metais, apjungus šiam darbui 21 Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos muziejų. Paroda buvo eksponuojama ir katalogas pristatytas Lietuvoje ir Baltarusijoje, Gardino istorijos ir archeologijos muziejuje. Galima teigti, kad paroda ir leidinys buvo vieni svarbiausių sukilimo 150-ųjų metinių minėjimo Lietuvoje, Baltarusijoje, o nuo šiol ir Ukrainoje akcentų, įprasminusių sukimo jubiliejų, aktualizavusių sukilimo istorinę atmintį lietuvių, lenkų baltarusių ir ukrainiečių tautose.
