Sportiniai šokiai – pavojingesni nei futbolas ar regbis
Sportiniai šokiai dažnai yra laikomi lengvu, menišku užsiėmimu, o ne sporto šaka, kurioje galima patirti rimtų traumų. Pasirodo, profesionalūs šokėjai traumas patiria dažniau nei agresyvaus, kontaktinio sporto atstovai. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. šokėjų patiria traumą bent kartą per metus, o futbolininkai ir regbio žaidėjai – vos vienas iš penkių.
Šokių pasaulio atstovai puikiai žino, ką reiškia iki kraujo nutrintos pėdos, nuolatinio krūvio išvargintų raumenų skausmas ir dieglys šone. Tai – šokėjų kasdienybė. Kur kas baisesnės yra traumos, kurias šokėjai patiria ant parketo, dažniausiai net ne treniruočių, o varžybų metu. Tačiau ar tiesa, kad adrenalinas daro savo ir sportininkai varžybų metu tampa nejautrūs skausmui? Apie tai – iš pačių šokėjų lūpų.
Ieva Žukauskaitė: šokis su skausmo ašaromis akyse
Skaudžių traumų šokių metu yra patyrusi Lietuvos čempionė, pasaulio ir Europos suaugusiųjų standartinių šokių grupės čempionatų bronzos medalių laimėtoja Ieva Žukauskaitė.
Kartą varžybų metu šokėja gavo tokį stiprų smūgį į smilkinį, kad vietoje prarado sąmonę. Laimei, partneris spėjo pagauti ją alpstančią ir skubiai nunešti nuo parketo pas gydytojus. Nors I. Žukauskaitė netrukus atgavo sąmonę, gydytojai išgabeno ją į ligoninę, kad atliktų visus tyrimus, ir uždraudė šokti kitą dieną.
„Bet argi sportininkui pasakysi „ne“? Tas pats, kaip mažam vaikui neduoti saldainio šokolado fabrike, – juokavo šokėja. – Kitą diena šokau, o rezultatas pranoko visus mūsų lūkesčius. Panašiai buvo ir su kitomis traumomis – šokau per skausmą, sukandusi dantis, bet sustoti negalėjau.“
I. Žukauskaitė pasakojo, kad vienų varžybų Minske metu, pusfinalyje kita pora netyčia įspyrė merginai į pėdą ir ją prakirto. Nors gydytojai siūlė baigti varžybas, šokėja buvo užsispyrusi ir po kelių ampulių nuskausminamųjų vaistų tęsė varžybas su pamėlynavusia ir kruvina pėda bei skausmo ašaromis akyse.
„Tačiau rezultatas atpirko visas kančias! Net su ištinusia pėda pavyko aplenkti pagrindinius konkurentus“, – prisimena Lietuvos čempionė, šiuo metu intensyviai besiruošianti Pasaulio standartinių šokių čempionatui, kuris įvyks Vilniuje gruodžio 5-6 d. „Siemens“ arenoje.
Prieš porą metų šokėjai teko varžytis Lietuvos čempionate su trūkusiu kojos raumenim. Nors trauma nebuvo nauja, iki čempionato nepavyko jos pilnai išsigydyti, o mintis apie nedalyvavimą svarbiausiose metų varžybose šokėjai buvo visiškai nepriimtina.
„Žinoma, visos šios traumos ir jų palikti randai tikrai nepuošia, tačiau šiandien kiekvienas jų man primena, jog nė viena kliūtis manęs nesustabdė siekti užsibrėžtų tikslų“, – teigė šokėja.
Donatas Vėželis netyčia nokautavo Editą Daniūtę
Lietuvos čempionas, šių metų profesionalų lygos standartinių šokių grupės Europos vicečempionas Donatas Vėželis džiaugiasi, kad per karjerą neteko patirti jokių rimtesnių traumų. Šokėjas pripažįsta, kad jį lydėjo sėkmė, nes nemalonių susidūrimų ant parketo yra buvę nemažai.
Šiemet ypač išpopuliarėjo vaizdo filmukas, kuriame varžybų metu į D. Vėželį atsitrenkia kita pora ir jį pargriauna, o šokėjas lyg niekur nieko pašoka nuo žemės, padaro elegantišką sukinuką, pasiima partnerę ir toliau šoka.
„Atsistojimas buvo spontaniškas, tas sukinys pavyko visiškai natūraliai, – apie puikų išsisukimą iš nepatogios situacijos pasakojo D. Vėželis. – Tai lėmė mano patirtis, tokiems dalykams iš anksto nepasiruoši.“
Pamatyti šį epizodą galite čia: https://www.facebook.com/lina.ch.395/videos/10206252551326669/
Šokėjas neslėpė, kad atsitrenkti į kitas poras yra tekę ir pačiam. Dar šiemet varžybose Maskvoje D. Vėželis su partnere Lina Chatkevičiūte energingo tango metu iš alkūnės į galvą pataikė Editai Daniūtei, kuri nuo smūgio trumpam prarado sąmonę. Šokėjo teigimu, tokie nelaimingi atsitikimai šokių aikštelėje pasitaiko išties dažnai ir ne tik tarp žemesnio lygio porų, bet ir tarp profesionalų.
D. Vėželis juokavo, kad šokėjai yra nejautrūs skausmui – kai tik užlipa ant parketo, visi skausmai išgaruoja.
„Kartą Linai be galo skaudėjo dantį, bet kai pradėjo šokti, skausmą iškart pamiršo, – šypsojosi šokėjas. – O aš praėjusio Europos čempionato metu jaučiau didžiulius nugaros skausmus. Visgi, vos tik pradėjęs šokti skausmo beveik nebejausdavau, o tik šokiui pasibaigus skausmas surakindavo iš naujo.“
Surakintas kaklas neleido Eglei Visockaitei tęsti varžybų
Daugkartinė Lietuvos čempionė, pasaulio suaugusiųjų Lotynų Amerikos šokių grupės čempionato finalininkė Eglė Visockaitė taip pat turi nemalonios patirties ant parketo.
„Kartą varžybų metu kita šokėja didele jėga užkliudė mano ranką ir nuplėšė visą nagą. Pajutau nežmonišką skausmą ir pamačiau, kaip nagas liko kabėti ant plonos odelės, – pasakojo šokėja. – Su siaubu pabaigiau šokį, tiesą sakant, net nelabai pamenu kaip. Po šokio gydytojai užklijavo pleistrą, davė nuskausminamųjų vaistų, o aš toliau tęsiau varžybas.“
E. Visockaitė prisiminė kitas varžybas Šveicarijoje, kurių metu susižeidė čiurną ir po oda iššoko didžiulis tamsus guzas. Nors gydytojai nebeleido šokti ir liepė keliauti tiesiai į ligoninę, šokėja buvo užsispyrusi ir pabaigė varžybas sutvarstyta koja ir pamėlusia pėda.
„Juk negalėjau nešokti – taip toli atkeliavome, reikėjo kovoti iki galo, – sakė E. Visockaitė. – Tik vieną kartą gyvenime buvo taip, kad nebegalėjau tęsti varžybų – tuomet taip surakino kaklą, kad tiesiog negalėjau pajudėti.“
Jautriausia šokėjų vieta – nugara
Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas dr. Dalius Barkauskas daug metų dirba su sportinių šokių šokėjais. Specialisto teigimu, šokėjai dažniausiai patiria mikrotraumas – įvairių raumenų pertempimą bei nuovargį.
„Jautriausia šokėjų kūno dalis, kurią gydyti tenka dažniausiai, yra nugara, – pasakojo gydytojas. – Kadangi šokiai nėra kontaktinis sportas, traumos dažniausiai būna paprastesnės. Tačiau kartais pasitaiko ir rimtesnių sužeidimų, pavyzdžiui, patemptų čiurnų.“
Anot D. Barkausko, šokiai, nors dažnai suprantami kaip menas, profesionaliame lygmenyje tampa daugiau sportu, o kuo intensyviau šokėjai treniruojasi ir kuo didesnį krūvį patiria, tuo didesnė tampa traumų tikimybė.
