Akcijos rodo visuomenės sąmonėjimą
Apie akcijas ir jų poveikį visuomenei ir Saugomų teritorijų įstatymo pataisas kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.
Gerbiama Virginija, ką tik pasibaigė tradicinė akcija „Darom“. Kokias mintis sukėlė šiųmetė akcija? Gal kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė tikitės daugiau iniciatyvų?
Pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo, kas yra. Džiugu, kad žmonės susirenka, kad tvarko aplinką. Ir sutvarko ne tik savo aplinką, bet ir kitų paliktas šiukšles. Labai gerai, kad žmonės vis labiau bendruomenėja, ateina ir švarina ne tik savo kiemą, bet bendrąsias erdves. Tas darbas labai svarbus visiems mums. Malonu, kad mūsų visuomenėje vis labiau ryškėja švarios aplinkos poreikis, pamažu išgyvendinama yda lengvabūdiškai šiukšlinti, nes kiekvienais metais akcijos metu surenkama vis mažiau šiukšlių. Be abejo, prieš dvylika metų gimusi iniciatyva galėtų įgyti ir naujų idėjų, įdomesnių iniciatyvų. Kaip minėjo atliekų tvarkytojai, pastaruoju metu gamtoje daugiausia aptinkama padangų ir statybinių atliekų. Tad galbūt akciją „Darom“ galime papildyti ir skatinimu, kaip tas atliekas pvz. kūrybiškiau panaudoti. Galbūt gimtų iniciatyva ir taip trūkstamos perdirbimo skatinimo iniciatyvos. Gal vertėtų surengti ir kūrybines dirbtuves, ką neseniai pademonstravo padangų importuotojų organizacija, pakviesdama šalies gyventojus sudalyvauti senų padangų pritaikymo konkurse. Būtų gražu, jei ir akcija „Darom“ būtų papildyta kūrybingumą, verslumą ar žiedinę ekonomiką skatinančiomis idėjomis.
Balandžio 26 dieną prie Vyriausybės vyko viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ surengta akcija „Prieš palmių aliejaus vartojimą“. Kaip teigia šios akcijos iniciatorius Domantas Tracevičius, alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto. Norint dar labiau jas praplėsti, kertamos džiunglės, naikinamai gyvūnai, sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija. Protesto metu buvo skatinama susimąstyti, ar visuomenė žino, kas yra mūsų kasdieną valgomo maisto sudėtyje ir ar tikrai suprantame, kokią žalą palmių aliejus daro ne tik mūsų organizmui, bet ir žemei bei gyvūnijai.
Ši akcija neatsiejama nuo antros kartos biodegalų naudojimo skatinimo. Žinoma palmių aliejus naudojamas ne tik maistui, bet ir kalbama ir biodegalų gamybai, viena iš nuomonių jį priskiria prie antros kartos biodegalų. Kas dar labiau paspartintų šių medžių naikinimą. Todėl pritarčiau šiai idėjai.
Degantys Baltarusijos miškai, gaisrus sukeliantis žolės deginimas kelia nemažą susirūpinimą.
Taip, tai kelia labai didelį susirūpinimą, tačiau mes nesame apsaugoti nuo stichinių nelaimių – šiuo atveju dar ankstyvą pavasarį prasidėjusia sausra signalizuoja apie rimtą pavojų, jau visai artėjama prie pavojingiausios penktosios klasės gaisringumo. Tokiomis sąlygomis ypatingai atsargiai reikia elgtis su ugnimi. Šioje vietoje pagelbėtų ne tik lankymosi miškuose griežtas ribojimas, bet ir šiukšlinimo įpročių apsikratymas. Juk savo elgesiu kiekvienas gali tiesiogiai ar netiesiogiai gali prisidėti ir prie miškų gaisringumo mažinimo. Gaisrą stichinės sausros sąlygomis gali sukelti ne tik neatsakingai numesta nuorūka ar deginama žolė, bet ir palikta stiklo šukė.
Visiškai nepateisinamas pernykštės žolės deginimas. Jau ne kartą įsitikinome jų padariniais bei sukelta nepataisoma žala gyvajai gamtai, o neretai ir pačiam žmogui, jo turtui. Apie tai liudija ir praėjusią savaitę Šalčininkų rajone įvykusi didžiulė nelaimė, kai sumanius sudeginti šiukšles žaibiškai užsiliepsnojo ir sudegė dešimtys kaimo pastatų.
Ugnis nejunta sienų, ar Lietuva yra numačiusi priemones, kaip apsisaugoti, kad kilus panašiems atvejams ugnis nepersikeltų iš kaimyninių šalių?
Tiesa, kad sienų ugniai nėra, bet senų nėra ir oro užterštumui, ir miško kenkėjų išplitimui, ir kitiems ekstremaliems reiškiniams. Nekalbus apie galimą bet kokio pobūdžio avariją vos km nuo Vilniaus statomoje Astravo atominėje jėgainėje. Ištikus tokiai nelaimei lieka viena galimybė – skubus gyventojų evakavimas.
Dėl kilusio miškų gaisro Lietuva nėra priėmusi specialių sprendimų, nors, pasienio regionų savivaldybės ir miškininkai yra pasiruošę mielai padėti malšinti gaisrus, net ir už ES ribų esančiai šaliai. Juk ugnis netruktų persimesti ir į Lietuvos miškus, o kartu, miškuose skendinčias gyvenvietes. Turime priimti reikiamus lanksčius sprendimus valstybiniu lygmeniu, kai reaguoti esant tokiomis ekstremalioms sąlygoms, nepaisant jokių politinių rietenų ar kitų aspektų. Juk čia giname ir savo pačių turtą, nors draugiška pagalba nelaimės ištiktai šaliai irgi itin svarbu.
Kokius aplinkosaugos klausimus pastaruoju metu svarsto Seimas?
Balandžio 26 d. Seimas priėmė Saugomų teritorijų įstatymo pataisą. Nuspręsta nustatyti, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bus nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo planuose.
Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra vengti dubliavimo, kai saugomose teritorijose yra kultūros paveldo objektai. Iki šiol specialieji planai buvo rengiami tiek Saugomų teritorijų direkcijos, tiek Kultūros paveldo departamento. Pagal šiuos pakeitimus, jeigu kultūros paveldo objektai bus saugomose teritorijose, bus rengiami tik Saugomų teritorijų direkcijos specialieji planai, o jeigu kultūros paveldo objektai ne saugomose teritorijose, tuomet Kultūros paveldo departamento specialieji planai.
Pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių teritorijų ribos bus nustatomos remiantis šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Jei dokumentą pasirašys prezidentė, pataisa turi įsigalioti jau nuo 2019 m. gegužės 1 d.
