Apie protą, dvasią ir pasiaukojimą
Spalio mėnesį, kai medžiai nusidažo pačiomis ryškiausiomis spalvomis ir džiugina mūsų akis, Zarasų viešoji biblioteka savo skaitytojus kviečia pasinerti į prozos skaitymus. Šiais metais vakaras buvo skirtas prozininko, dramaturgo, eseisto, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko 80-mečiui.
Rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią zarasiškiams pristatė literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas. Svečias kalbėjo, kad R. Granausko kūrybai būdinga gamtos, istorijos ir mitologijos sintezė, turtingas stilius remiasi žemaičių tarmės ištekliais. Modernus pasakojimo būdas, žmonių kalbos gyvybė, pokalbio – nutylėjimo tikrumas, gebėjimas padėti tašką laiku ir vietoje, jaudinantys likimai, metaforų gausa, atjautos ir supratimo skleidžianti šviesa sukuria nuostabų ir išskirtinį autoriaus prozos meną. „Su rašytojo R. Granausko išėjimu, mūsų šiuolaikinėje literatūroje daug kas nutrūko. Laukiame, gal ateis panašus talentas“, – dalijosi įžvalgomis literatūros kritikas V. Sventickas.
Prozos rudenį savo aktoriniais gebėjimais papuošė garsus Lietuvos kino ir teatro aktorius Vytautas Rumšas (vyresnysis). Aktorius skaitė R. Granausko pjesę apie poetą A. Vienažindį „Rožės pražydėjimas tamsoje“ (1987) ir „Žodžio agonija“ (1999), skirdamas skaitinius protui ir dvasiai. Eseistas V. Sventickas taip pat linkėjo, vietoj televizoriaus ir spaudos, kuri užteršia mūsų mintis, pasiimti į rankas gerą knygą, pasitelkti į R. Granausko, J. Apučio, A. Čechovo ir kitų kūrybą, kurioje rasim kitas vertybes, kalbą, gyvenimo išmintį.
Antroje renginio dalyje žiūrovai susitiko su Arūnu Mateliu, lietuvių kino režisieriumi ir prodiuseriu, pelniusiu ne vieną apdovanojimą įvairiuose kino festivaliuose. Režisierių lydėjo jo žmona Algimantė, prodiuserė, studijos „Studio Nominum“ vadovė. Zarasiškiai turėjo puikią progą pamatyti jų sukurtą dokumentinį filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta.“ Filmas pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviračių varžybų pasaulyje – „Giro d’Italia“. Kino kūrėjas koncentruojasi ne į žymiausius šio sporto flagmanus ar daugkartinius čempionus, o subtilybes šios sporto šakos atskleidžia per dviratininkų „gregory“ prizmę. Šie sportininkai dažniausiai nelipa ant podiumo ir nebūna pirmosiose vietose. Dažnai jie būna ir paskutiniai. Tačiau jie yra vieni svarbiausių veikėjų dviračių sporte. Šie dviratininkai aukoja savo jėgas ne dėl asmeninių rezultatų, o dėl komandos. Jie stengiasi visais įmanomais būdais padėti savo komandos lyderiui-kapitonui pasiekti kuo didesnių aukštumų.
Kino filmas savyje talpina skausmą, džiaugsmą, pasiaukojimą ir stiprybę. Tačiau tai ne tik idėjiškai stiprus filmas. Puikūs vizualiniai ir techniniai sprendimai ypač traukia akį ir sustipriną viską, ką savyje talpina šis Arūno Matelio darbas. Tai stipri, jautri ir kokybiška dokumentika, kurią verta pamatyti kiekvienam, nebūtinai dviračių sporto mėgėjui.
Režisierius pasakojo, kad šiuo filmu gyveno aštuonerius metus, susidūrė su daugybę problemų, finansinėmis bėdomis. „Nors Dievas pasiuntė man daug dovanų, tiek gerų epizodų, kad mes buvome laiku ir vietoje, tačiau dar kartelį kurtį tokį filmą, manau, nepasiryžčiau“.
