„Altra“ įgyvendino istorinį projektą Lietuvoje: galutinai sutvarkyta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla
Po beveik dešimtmetį trukusių darbų, Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, sėkmingai užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projektą. Iš saugyklos išvežtos visos radioaktyviosios atliekos ir radionuklidais užterštos konstrukcijos bei gruntas, teritorija sutvarkyta ir rekultivuota. Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, likvidavusia tokio tipo saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos reikalavimus ir tam pritaikiusi moderniausias technologijas.
Sėkmingą visų projekte numatytų darbų pabaigą oficialiai patvirtino Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), panaikinusi Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo licencijos galiojimą. Šiuo sprendimu teritorija taip pat neteko branduolinės energetikos objekto statuso.
„Tai labai reikšmingas projektas Lietuvai – pirmą kartą visiškai sutvarkyta istorinė radioaktyviųjų atliekų saugykla ir panaikintas jos, kaip branduolinės energetikos objekto, statusas. Šiuo projektu įrodėme, kad Lietuva yra tarp nedaugelio šalių, gebančių saugiai ir atsakingai įgyvendinti tokio sudėtingumo branduolinės energetikos projektus“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla buvo įrengta sovietmečiu Širvintų rajone, Bartkuškio miške ir apėmė 2,7 ha teritoriją, esančią šalia Bartkuškio telmologinio draustinio ir Kernavės kultūrinio rezervato – UNESCO pasaulio paveldo objekto. Į 1963 metais pastatytą saugyklą beveik ketvirtį amžiaus (1964-1989 m.) buvo vežamos ir kaupiamos įvairios kilmės radioaktyviosios atliekos iš pramonės, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų bei sovietinės kariuomenės dalinių, veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrado bei Gardino srityse. Atliekos buvo kraunamos be rūšiavimo, ignoruojant ilgalaikį poveikį aplinkai ir žmonių saugai.
Kaip pažymi „Altra“ vadovas Linas Baužys, tai vienas reikšmingiausių Lietuvos aplinkosaugos projektų energetikos sektoriuje, kuriuo galutinai išspręsta dešimtmečius besitęsusi problema.
„Sutvarkėme objektą, kuris kelis dešimtmečius kėlė pagrįstą visuomenės susirūpinimą, ir visiškai pašalinome su juo susijusias rizikas. Projektą įgyvendinome taikydami pažangiausias technologijas – didžiąją dalį darbų atlikome nuotoliniu būdu valdoma ir robotizuota įranga, o tai leido maksimaliai apsaugoti radioaktyviąsias atliekas tvarkiusius darbuotojus nuo galimos apšvitos. Įgyvendindami šį projektą ne tik užtikrinome aplinkos ir žmonių saugą, bet taip pat sukaupėme unikalią patirtį, stiprinančią Lietuvos kompetencijas bei mūsų matomumą tarptautiniu mastu“, – pažymi „Altra“ vadovas Linas Baužys.
Įgyvendinant projektą, iš saugyklos išimta ir išvežta apie 1570 kub. m arba 1292 tonos radioaktyviųjų atliekų, supakuotų į beveik 2000 pakuočių. Preliminariai identifikuotos ir surūšiuotos atliekos saugiai pervežtos į Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, kur jos toliau apdorojamos ir rengiamos galutiniam sutvarkymui – dėjimui į esamus ir planuojamus atliekynus. Visos atliekos iš saugyklos į atominę jėgainę buvo pervežtos 257 reisais, užtikrinant jų saugų transportavimą.
Darbams atlikti teritorijoje buvo įrengta laikinoji infrastruktūra, atitinkanti moderniausius saugos standartus, naudojama pažangi įranga, nuotoliniu būdu valdoma ir robotizuota technika. Tai leido užtikrinti darbuotojų, gyventojų ir aplinkos saugą išimant pavojingas atliekas bei įgyvendinant kitus su eksploatavimo nutraukimu susijusius darbus.
„Vienas didžiausių saugyklos likvidavimo iššūkių buvo tai, kad joje dešimtmečius skirtingo tipo ir radioaktyvumo atliekos buvo kaupiamos ir dedamos neatsakingai – jų nerūšiuojant. Dėl to vienoje vietoje buvo sukauptos skirtingo pavojingumo, įvairių radionuklidų turinčios atliekos. Be to, eksploatuojant saugyklą, atliekos buvo periodiškai užpilamos betono sluoksniu ir pradėjus jų išėmimo darbus, atliekų atskyrimas ir rūšiavimas tiek organizaciniu, tiek techniniu požiūriu buvo labai sudėtingas. Ir nors išliko radioaktyviųjų atliekų apskaitos duomenys, tačiau pradėję tuštinti saugyklą aptikome ir nežinomos kilmės atliekų pakuočių, todėl dirbome itin atsakingai, nuolat vertinome situaciją ir galimas rizikas“, – pažymi dr. Gintautas Klevinskas, „Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas, Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto vadovas.
Šiuo metu teritorijoje likę tik neužteršti ir tolesniam naudojimui tinkami pastatai bei infrastruktūra – administraciniai pastatai, inžineriniai tinklai, keliai, ryšių ir apsaugos sistemos. Ši infrastruktūra reikalinga teritorijos priežiūrai, stebėsenai ir galimam tolimesniam panaudojimui, todėl jos išmontuoti nebuvo būtina.
Didžiajai daliai buvusios saugyklos teritorijos suteiktas „žaliosios aikštelės“ statusas – teritorija atitinka visus saugos reikalavimus ir galės būti perduota valstybei bei naudojama visuomenės reikmėms.
Kol kas dalis teritorijos laikinai priskirta „rudajai aikštelei“, kurioje bus vykdoma požeminio vandens stebėsena. Teritorijoje įrengtų 10 požeminio vandens monitoringo gręžinių duomenys rodo, kad keliuose iš jų tričio kiekis svyruoja ir tam tikrais laikotarpiais buvo fiksuoti nustatytų normų viršijimai. Dėl šios priežasties „rudojoje aikštelėje“ bent dvejus metus bus tęsiama požeminio vandens stebėsena, o patvirtinus, kad rodikliai atitinka nustatytas ribines vertes, ši teritorijos dalis taip pat bus priskirta „žaliajai aikštelei“.
„Dalyje teritorijos nustatytos likutinės tričio koncentracijos nekelia jokio pavojaus nei aplinkai, nei artimiausioms gyvenvietėms. „Rudojoje aikštelėje“ laikinai taikoma prevencinė priemonė – ribojamas požeminio vandens naudojimas geriamajam vandeniui, kol bus patvirtinta stabili ir saugi jo kokybė“, – pažymi G. Klevinskas.
Projektas laikomas vienu reikšmingiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos pasiekimų Lietuvoje – juo užbaigtas istorinis etapas, galutinai išspręsta dešimtmečius egzistavusi problema ir atvertos galimybės teritoriją ateityje panaudoti visuomenės reikmėms.
