6 balandžio, 2022

Aplinkosaugos ekspertė: karo Ukrainoje metu gresia ekologinė katastrofa

Aura Zigmontienė, Simo Bernoto nuotr.

Visas pasaulis jau daugiau nei mėnesį seka naujienas, vykstančias Ukrainoje, kurioje vasario 24-osios naktį Rusija pradėjo karą. Tai – socialinė, ekonominė, humanitarinė katastrofa, kuri nusineša žmonių gyvybes, skaudžiai keičia likimus. Tačiau dar viena ilgalaikė, turėsianti skaudžių pasekmių karo Ukrainoje pasekmė – ekologinė katastrofa.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės, Ukrainoje šiuo metu sprogsta bombos, griūva pastatai, niokojamos komunikacijos, žalojama gamtinė aplinka ir tai tik keletas reiškinių. Kaip visa tai paveiks aplinkosauginę šalies situaciją?

Karinės technikos žala gamtai

Rusijos puolimas ir atliekami kariniai veiksmai teršia orą bei vandenį. Neigiamas poveikis bus jaučiamas dar ilgai, nors karinis konfliktas ir baigsis. Šiuo metu vykdomas ekocidas – daroma masinė žala ekosistemoms, jų naikinimas.

VILNIUS TECH ekspertės teigimu, transporto priemonės, naudodamos kurą, palieka reikšmingą anglies pėdsaką ore. Ne išimtis ir karo metu naudojama įvairi technika: naikintuvai, tankai, karo laivai,  kuriems, skirtingai nei civiliniam transportui, netaikomi išmetamų teršalų standartai.

„Jei karinė technika suniokojama bombarduojant ar kitais būdais, į gamtinę aplinką išsilieja kuras ir nafta, o ant dirvožemio ar vandens susidaro didžiulės naftos produktų dėmės. Detonavus sprogmenis, į dirvą patenka cheminės medžiagos, ardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, naikinama augalija ir gyvūnija“, – sako A. Zigmontienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairių objektų sprogimo metu į orą patenka betono, kabelių, vamzdynų, asbesto iš pastatų, likučiai. Svarbu nepamiršti, kad ir pačiuose sprogmenyse yra sunkiųjų metalų, įvairių kancerogeninių medžiagų, kurios sprogimo metu pasklinda į aplinką.

Ukrainoje – padidėjęs oro taršos lygis ir iki karo

Anot docentės, pastaruoju metu vis dažniau girdima ir apie galimą cheminio ginklo panaudojimą. Tai prisidėtų prie dar didesnio aplinkos užterštumo, kai nuodingos dujos ir herbicidai nusės dirvožemyje, ilgą laiką nebus pašalinami.

„Ukrainoje aplinkos taršos rizika padidinta, nes ji tankiai apgyvendinta ir stipriai industrializuota. Šalies pramoniniuose miestuose oro tarša buvo padidėjusi dar iki vasario 24-osios įvykių. Dabar, realiuoju metu vertinant oro kokybės indeksą, tam tikrose teritorijose stebima ypatingai padidėjusi aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis, kuri vertinama, kaip pavojinga ar nesveika. Tai susiję su daugeliu faktorių – nuo pastatų griūties į juos patekus sprogmenims, iki karinės technikos naudojimo metu į aplinką patenkančių teršalų“, – dėmesį atkreipia ekspertė.

Kai dar 2001 m. rugsėjo 11 d. buvo įvykdytos teroristinės atakos Pasaulio prekybos centre Niujorke, buvo atlikti tyrimai, kurie užfiksavo atmosferos taršą cemento, stiklo pluošto, asbesto dulkėmis, švinu, policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH), polichlorintais bifenilais (PCB), furanais bei dioksinais. Iš to galima daryti prielaidą, kad panašaus pobūdžio oro tarša dabar yra ir Ukrainoje.

Kariniai veiksmai, vos nepasibaigę katastrofa

Tam tikros Ukrainos teritorijos pasižymi akmens anglies kasyklomis. Viena iš jų – Donbasas, kuriame karas vyksta jau nuo 2014 m. Šios teritorijos žemės nusėtos tuneliais po miestais, gamyklomis ir fermomis, iš kurių daugelis jų apleisti.

Atlikti tyrimai parodė, kad pastaruoju metu šios šachtos buvo užtvindytos, todėl paviršius pasislinko, o toksiškos cheminės medžiagos pradėjo kelti grėsmę regiono švaraus vandens tiekimui.

Remiantis AOAV (angl. Action on Armed Violence) ataskaita, šiose teritorijose dabar yra užtvindytos 36 minos. Manoma, kad į vietinius požeminio vandens telkinius išmetamos metano dujos ir sunkieji metalai, kurie gali užteršti pagrindinius vandens išteklius. Viso to pasekmė – gyventojai nebeturės geriamo vandens.

Pasak A. Zigmontienės, aplinkosauginę katastrofą gali sukelti ne tik kasyklos, bet ir toksinių medžiagų nuotėkiai iš pramoninių objektų, jei į juos pateks sprogmenys ar bus apšaudyti. Šiuo metu didžioji Ukrainos kovų dalis vyksta miestuose, kuriuose yra pramonės objektai, kariniai įrenginiai ar radioaktyviųjų atliekų saugyklos.

„Pavyzdžiui, Mariupolyje, įsikūrusiame regione, kuriame daug geležies, yra dvi didelės geležies ir plieno gamyklos bei daugiau nei 50 kitų pramonės įmonių, kurios gali padaryti didelę žalą aplinkai, jei būtų pažeistos. Pamačius vaizdus, kuriuose po sprogimų kyla tiršti pilkų ir juodų dūmų stulpai, degant vienai didžiausių Europoje geležies ir plieno gamyklų „Azovstal“, suvokiame, kad šioje teritorijoje bus reikalinga ne tik humanitarinė, bet aplinkosauginė pagalba“, – pasakoja ji.

Metalurgijos pramonėje, išgaunant metalus iš rūdos, gaminant plieną, naudojami fosfatai, sulfidai, rūgštys ir kitos cheminės medžiagos, kurios degdamos į aplinką skleidžia ne tik suodžius, bet ir pavojingus garus. Jei tokioje teritorijoje prisideda ir tam tikros meteorologinės sąlygos, nėra lietaus ar vėjo, formuojasi smogas, kuris itin pavojingas žmonių sveikatai.   

Dar viena nelaimė, kuri galėjo baigtis katastrofa – kai dėl Rusijos pajėgų apšaudymo, Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančioje trąšų gamykloje „Sumychimprom“, buvo pažeista amoniako talpykla.

Amoniakas – aštraus kvapo, sprogios, degios ir itin toksiškos dujos. Tai pagrindinis atmosferos teršalas, kuris skatina dirvožemio ir paviršinio vandens rūgštėjimą, eutrofikaciją, miškų nykimą. Be to, jis labai nemalonaus kvapo. Esant per didelėms amoniako koncentracijoms, gali svaigti galva, pykinti, jaučiamas bendras silpnumas. Šiai medžiagai patekus į aplinką, pasekmės juntamos dar ilgai. Šių ir kitų incidentų poveikis bus juntamas dar ne vienerius metus, įsivyravus taikai.

Dar viena grėsmė – viena iš didžiausių branduolinių energetikos sistemų

Ukraina šalis, turinti didelę branduolinės energetikos sistemą, todėl karas kelia dar didesnę riziką. Šalyje veikia keturios atominės elektrinės (AE), tiekiančios maždaug pusę šalies elektros energijos, branduolinių atliekų saugyklos, tokios kaip Černobylyje.

Įvykus sprogimui, pažeidus tokias elektrines ar saugyklas, grėsmės mastas išauga iki globalaus lygio. Pavyzdžiui, 1986 m. sprogus Černobylio AE, dėl avarijos pasekmių 30 km spinduliu buvo panaikinta maždaug 5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės aplink AE, sunaikinti ir palaidoti (užkasti sunkiąja technika) šimtai smulkių gyvenviečių. Tarša pasklido daugiau nei 200 tūkst. kv. km plote. Tad atsitikus nors ir mažiausiam pažeidimui, pasekmės gali būti itin skaudžios gamtinei aplinkai ir žmonėms.

„Šiuo metu Ukraina kovoja dėl savo šalies laisvės negalvodama apie ekologiją, aplinkos apsaugą. Neabejoju, Ukraina laimės, o tada reikės ne tik atstatyti miestus, namus ir pramonę, bet reikės ir aplinkos atkūrimo planų bei veiksmų. Prireiks ir aplinkosauginių žinių, kompetencijų, tarptautinės pagalbos atstatant ir šalies ekologinę būklę“, – teigia VILNIUS TECH ekspertė.


D. Banevič - turnyro Undisputed Masters Londone nugalėtoja
28 birželio, 2022

Savaitgalį Jungtinėje Karalystėje vyko tarptautinis breiko turnyras „Undisputed Masters“. Šios varžybos yra vienerios iš metų serijos varžybų, surengiamų Londone, Amsterdame, […]

28 birželio, 2022

Birželio 20-24 d. Hanoveryje, Vokietijoje, vyko Europos stipriausiųjų ugniagesių gelbėtojų čempionatas „FireFit“. Jame dalyvavo ir Lietuvos stipriausiųjų ugniagesių gelbėtojų komanda. […]

27 birželio, 2022

Šiandien „Amnesty International“ paskelbė, kad Lietuvos institucijos savavališkai sulaikė tūkstančius asmenų sukarintuose centruose, kur jie gyveno nežmoniškomis sąlygomis, buvo kankinami […]

27 birželio, 2022

Nenumatytame Seimo posėdyje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriui Ričardui Džozefui Durbinui (Richard Joseph Durbin) įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio […]

Rūta Meilutytė, Reuters nuotr.
25 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Rūtą Meilutytę, šiandien Budapešte, 50 metrų plaukimo krūtine finale, iškovojusią aukso medalį. „Jūsų talentas, […]

23 birželio, 2022

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ir Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. […]

Lietuvos ir Latvijos švietimo ministrės J. Šiugždinienė ir A. Muižniece
20 birželio, 2022

Vilniuje baigėsi tris dienas trukusi Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė […]

20 birželio, 2022

Su žeme sulyginti namai, žuvę, dingę be žinios ar sužeisti artimieji, evakuacija vykstant apšaudymams ir suvokimas, kad viskas, ką turi […]

19 birželio, 2022

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022). Metinį Pasaulio ekonomikos apdovanojimą Kylio pasaulio ekonomikos institutas (Kiel […]

EP narys Bronis Ropė
17 birželio, 2022

Pradėjo veikti nauja Europos Komisijos valdoma Kohesio atviros ir nemokamos prieigos platforma https://kohesio.ec.europa.eu/ , skirta pamatyti sanglaudos politikos pasiekimus. „Gyventojai man […]

Šiugždinienė ir Plikusienė / ŠMSM nuotr
16 birželio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasveikino doc. dr. Ievą Plikusienę, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkę, laimėjusią […]

Paquet ir Šiugždinienė / ŠMSM nuotr.
15 birželio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų padalinio generaliniu direktoriumi Jean-Eric Paquet. […]

14 birželio, 2022

Europos tyrimų tinklo „EU Kids Online“ duomenimis daugiau nei 92 proc. nepilnamečių Lietuvoje kasdien leidžia laiką internete, o net 37 […]

EP narys Bronis Ropė
14 birželio, 2022

Europos Komisija iš ES sanglaudos asignavimo lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, vietoje Lietuvos Vyriausybės prašytų 679 mln. eurų, […]

11 birželio, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniuje atidarė Ukrainos centrą, įsikūrusį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Šventiniame renginyje nuotoliniu […]

10 birželio, 2022

Klaipėdos centre, krapnojant maloniam vasariniam lietučiui, penktadienį rinkosi tvaraus gyvenimo būdo entuziastai. Danės skvere Lietuvos jūrų muziejus jau antrą kartą […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
10 birželio, 2022

Lietuvoje gana tyliai praėjo vidinės politinės kovos dėl milijonų, skirtų regionų vystymuisi. Tai gana dideli regionams skirti ES pinigai, kuriuos […]

Prezidentūros nuotr.
10 birželio, 2022

Šį šeštadienį, Vilniuje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje oficialiai duris atvers Ukrainos centras, skirtas ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje. Ukrainos […]

10 birželio, 2022

Penktadienį, Druskininkų savivaldybės kieme, buvo pristatyti 2 nauji elektriniai autobusai, kurie pradės darbą aptarnaujant viešojo transporto keleivius mieste. Tai yra […]

9 birželio, 2022

Amsterdame, įspūdingoje Westergas renginių erdvėje, paskutinį gegužės savaitgalį papuošalų kūrėjai, dizaino puoselėtojai ir gerbėjai susibūrė 19-ojoje tarptautinėje juvelyrikos meno mugėje […]