24 rugpjūčio, 2021

Architektas Donatas Rakauskas: „dirbant Palangoje reikia jausti atsakomybę“

Donatas Rakauskas / asmeninio archyvo nuotr.

Palanga nusipelnė geros architektūros, sako visą savo profesinę karjerą iki šiol šiame mieste praleidęs architektas Donatas Rakauskas. Keli jo darbai visuomenei bus pristatyti kurorte rengiamo atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Palanga“ metu.

Palangoje užaugęs ir čia dirbtantis Donatas Rakauskas per ketvirtį amžiaus gimtajame mieste suprojektavo apie tris dešimtis įvairių pastatų, jo kūriniai – Eglės apartamentai ir du viešbučio „Palanga“ korpusai pateko tarp tų, kuriuos bus galima aplankyti rugsėjo 11-12 dienomis kurorte vyksiančio architektūros festivalio metu.

Savaitgalio metu bus galima iš viso apžiūrėti 15 pastatų, į kuriuos įprastai patekti nėra lengva, o dalyvius lydės gidai, kurie atskleis įdomiausius faktus apie šiuos statinius.

Nemažai prie dabartinio miesto veido formavimo prisidėjęs Donatas Rakauskas sako, jog kosmopolitinėje Palangoje galima pamatyti visko ir norėtų, jog miestas ateityje būtų atviras naujovėms.

Čia, anot jo, galima įgyvendinti įvairiausius kūrybinius sumanymus laikantis nustatytų žaidimo taisyklių, ir tiesiog sąžiningai atliekant savo darbą.

– Kaip architekto darbą veikia aplinkybė, jog jis dirba gimtajame mieste – padeda, o gal trukdo, daro kitokią įtaką?

– Žinoma, kad padeda. Atrodo, jog viską – kiekvieną miesto gatvę, kiekvieną pastatą, užkampį – pažįstu, vertinant vietas praverčia netgi asmeninės patirtys, ką čia išgyvenau, nes čia užaugau. Visa tai man žymiai palengvina darbą, matyti projekto viziją.

Kartu yra ir didesnis atsakomybės jausmas prieš šį miestą, juk man pačiam čia reikės dirbti ir gyventi. Pastatas atsiranda ilgam – dešimtmečiams, mano nuomone, negali sau leisti, jog jis būtų ne koks ir stovėtų kaip priekaištas visą likusi gyvenimą.

– Kaip paaiškintumėte atsakomybę prieš miestą?

– Aš turiu kažkokią viziją, kažkokią svajonių Palangą. Ir savo darbais bandau artėti prie tos svajonės. Tai ir yra atsakomybė prieš miestą.

– Kaip Jūs apibūdintumėte Palangą: ne kaip miesto gyventojas, o žvelgiant architekto akimis?

– Man šis miestas įdomus todėl, kad jis yra visoks. Čia praeityje dirbo ir dabar dirba architektai iš visos Lietuvos.  Kiekviena karta – įskaitant ir grafus Tiškevičius – atnešė savo stilius ir architektūros madas.

Taip Palanga tapo kosmopolitiniu miestu, eksperimentų vieta – juk pastatai čia dažnai kyla ne iš būsto poreikio ar sprendžiant gyvenamosios vietos problemą, bet investuojant laisvus pinigus į žmonių poilsio ir gyvenimo kokybę. Galima sakyti, statybos kurios teikia malonumą, o taip atsiranda galimybė įgyvendinti įvairiausius architektūrinius sumanymus, žmonės mažiau bijo eksperimentuoti, negaili lėšų geresnėms medžiagoms ar brangesniems sprendimams.

Už kiekvieno pavykusio pastato stovi ne tik architektas, bet ir statytojas. Rezultatas priklauso ir nuo jo supratimo, akiračio. Už nevykusių pastatų dažniausiai niekas nestovi – į krūmus neria ir tas ir anas.

– Kita vertus, čia, be laisvės kūrybai, apstu ir apribojimų, gal net daugiau nei kitur – visgi pajūris, jautri zona. Ar lengva suderinti laisvę su draudimais?

– Apribojimai yra būtini, net jeigu jie atrodo per griežti ar net nelogiški, tačiau būtent jie apsaugo miestą nuo neapgalvotų sprendimų. Tai tarsi filtras. Apribojimai drausmina.

Jeigu reikėtų rinktis, tai “kvailas” apribojimas kartais yra geriau nei kvailas statytojas.

Reikalavimai netrukdo – priešingai, jie paaiškina, kas galima, o kas ne, dirbi pagal taisykles.

Aš nevadinčiau taisyklių kūrybos suvaržymu, sąlygos – visiems vienodos, o išeitį visada galima rasti. Kurti galima ir gerbiant aplinką, taisykles.

– Kaip Jums atrodo – ar visi naujų projektų autoriai jaučia atsakomybę prieš Palangą?

– Nenoriu vertinti kolegų darbo. Galiu pasakyti, kad yra daug gerų pavyzdžių, yra daug ir nelabai gerų. Esame tokie, kokie esame.

– Palanga išsiskiria ir didesne rekreacinės architektūros koncentracija. Ar šioje srityje matote kažkokias tendencijas, miesto išskirtinumą iš kitų kurortų?

– Palangoje tik tokia architektūra ir turėtų būti – juk miestas skirtas rekreacijai, pastatų tipologija, fasadai, išplanavimai turėtų tai aiškiai liudyti.

– Ar šiame mieste, Jūsų nuomone, dera senoji ir šių laikų architektūra?

– Jos viena kitai netrukdo, juk Palanga nėra etnografinis draustinis. Nereikia imituoti, reikia kurti tai, ką diktuoja laikas. Savo laikmečiu senoji architektūra irgi buvo moderni, sovietmečio architektūra irgi buvo moderni, taigi ir šiuolaikiniai sprendimai turi atspindėti dabartį.

– „Pastatai kalba. Palanga“ metu visuomenei bus pristatyti ir Jūsų darbai – Eglės apartamentai ir du viešbučio „Palanga“ korpusai. Kaip Jūs šiuos pastatus pristatytumėte?

– Vienam iš jų – 20, kitam – 10 metų. Man svarbiausia tai, kad jie puikiai funkcionuoja ir nėra morališkai pasenę, nedarytos jokios rekonstrukcijos, o šios aplinkybės man, kaip architektui, turbūt yra svarbiausios.

– Kaip Jums atrodo, kokia Palanga turėtų būti ateityje, kokia Jūsų vizija?

– Aš neturiu jokios konkrečios vizijos, kaip miesto urbanistine prasme, tačiau aš žinau, kokius pastatus mieste norėčiau matyti. Norėčiau, kad pastatai būtų tvarūs, naudojamos geriausios medžiagos, negailima pinigų sudėtingiems sprendimams, norėčiau, kad kiekvienas pastatas turėtu savo veidą, būtų atpažistamas.

Palanga yra nedidelė, pastatai lieka ilgam, todėl norisi, kad nauji projektai nedarytų gėdos nei miestui, nei statytojams. Kad imdamiesi naujo projekto žmonės galvotų apie tai. Nereikia greito produkto – pastačiau, pardaviau, išvažiavau.

Reikia, kad pastatai būtų kokybiški ir išliktų ilgam.


Agnė Antanavičiūtė, Pakruojis
25 sausio, 2022

Dolomito skaldos kasykla šalia Pakruojo – unikali aplinka, turinti potencialo, kad būtent ten galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos […]

Sutartis „KU BRIAI“. Janina Bucevičė, Eva Stonkevičienė, dr. Vasilijus Safronovas, doc. dr. Vacys Vaivada
24 sausio, 2022

Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Simboliška, kad ji pasirašyta abiem […]

24 sausio, 2022

Ievos Simonaitytės metams ir 125-ajai jos gimimo sukakčiai skirta meninė popietė sausio 23 dieną surengta Ignalinos rajono Vidiškių dvare. Žinomai […]

24 sausio, 2022

Šiais metais Šiluvos piligrimų centras savo veiklą pradeda su nauja erdve – nedidele religinės estetikos meno kūrinių galerija, kurioje eksponuojami […]

Kupiškio restauruota sinagoga
22 sausio, 2022

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo […]

22 sausio, 2022

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sausio 22 d. lankėsi Kaune, kur prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros […]

21 sausio, 2022

Panevėžio miesto savivaldybė kviečia bendruomenę apžiūrėti ir įvertinti pateiktas skulptūros-meninio akcento, skirto žymaus Panevėžio kraštiečio Juozo Zikaro 140-ųjų gimimo metinių […]

Telšių Džiugo gimnazijos mokiniai
21 sausio, 2022

Šiemet antrąjį kartą startavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) iniciatyva „priARTėk“, kuri vyks iki pat kovo pabaigos. Projekto metu Lietuvos meno […]

20 sausio, 2022

Nors didysis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ titulo metų renginys suplanuotas šeštadienį, sausio 22 d., nekantriausieji jau žengė pirmuosius […]

19 sausio, 2022

2022-aisiais Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas vėl auga. Vien iš gyventojų pajamų mokesčio bus surinkta beveik 49 mln. eurų, o visos […]

19 sausio, 2022

Knyga „Matilda Olkinaitė. The Unlocked Diary: Collected Works“ („Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis: kūrybos rinktinė“) pasauliniame konkurse „Tokyo Type Directors Club […]

Paulius Kunčinas
19 sausio, 2022

Prozininkas, poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas, prieš 75-erius metus sausio 13-ąją „gimęs po karo (Alytaus) miestely“, savo gyvenimu ir kūryba […]

17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

Lauryno Butkevičiaus nuotr.
15 sausio, 2022

Kalėdų eglučių kiemelis, miestui dovanojęs šventinį džiaugsmą, kūręs ekologines tradicijas ir subūręs bendruomenes, pasiekė finišą. Penktadienį vykusios padėkos popietės metu […]

Reabilitacijos centras „Pušynas“
12 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerija (VRM) su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aptarė galimybes į reformuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą integruoti VRM šiuo […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

7 sausio, 2022

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų, Aplinkos ministerija pritarė restorano ,,Strandhalle“ statyboms Smiltynėje. Jau anksčiau inicijavęs Smiltynės, kaip kurortinės teritorijos, […]