Asociacija „Aukštadvario senjorai“ pradėjo aktyvią veiklą

Bene kiekvienas rajono gyventojas gerai žino vis gražėjantį ežerų apsuptą Aukštadvario miestelį. Smagu ir mums, senjorams, čia gyventi. Daugelis iš mūsų sugrįžo į tėviškę, nes labai malonu šioje puikioje erdvėje pasitikti savo saulėlydį.

Aukštadvario senjorai aktyviai veikia jau beveik dešimtmetį. Mes nuolat dalyvaujame seniūnijos, įstaigų organizuojamuose  renginiuose, kelionėse, daugelis iš mūsų aktyviai dalyvavo  ansamblyje „Aukštadvario senjorai“. Skambi daina mums  pati didžiausia  atgaiva. Senjorų žodžiais tariant, eini į repeticiją, viską skauda, eini atgal – nieko nebeskauda.

Prieš pusmetį įregistravome asociaciją „Aukštadvario senjorai“, kuri jau pradėjo savo aktyvią veiklą. Aukštadvario bendruomenės namuose turime savo buveinę, kiekvieną ketvirtadienį čia susirenkame,  tariamės, kuriame scenarijus, siuvame lėles, ruošiame scenos uždangą ir dekoracijas lėlių teatrui „Žirgo namai“.

Kovo 5 dieną savo parengtą programą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 25 metų jubiliejui ir Moters dienai pažymėti  pristatėme  Aukštadvario Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro darbuotojams  ir ten gyvenantiems senoliams, o kovo 10 dieną – Čižiūnų socialinių paslaugų centro gyventojams.

Senolius sveikino  asociacijos  „Aukštadvario senjorai“ pirmininkė Nijolė Antosė Šeškuvienė ir senjorė Liongina Šovienė.  Senjorė Julija Nijolė Verseckienė padeklamavo savos kūrybos eilėraštį „Aukštadvario senjorai“. Po to informacinių technologijų pagalba visi stebėjome N. A. Šeškuvienės parengtą pristatymą „Žirgas“, kurios turinys privertė prisiminti jaunystę ar brandų amžių, nes tai skatino slenkantys paveikslėliai  ir greta esantis įtaigus tekstas.

Be to, senjorai pristatė lėlių spektakliuką „Žirgo namai“. Jo turinys atskleidė pagrindinio veikėjo Žirgo nepasitenkinimą savais namais, maistu, priežiūra. Tačiau pabuvojus kitur, pamačius kitų gyvenimą ir darbus, patyrus vargo ir sunkumų, viską jis pradeda vertinti kitaip. Supranta, kad savuose  namuose nors ir  prastas maistas, bet skanesnis už prašmatnius svetimus patiekalus, o šiaudai iš tėviškės laukų minkštesni už svetimus dormeo čiužinius. Vaidmenis atliko senjorės: Anelė Makšeckienė, Danutė Impolienė, Roma Vaitukaitienė, Gražina Ragulienė, J. N.  Verseckienė. Skaitovo vaidmenį atliko Eleonora Suraučienė, o scenarijų kūrė N. A. Šeškuvienė. Kuriant dekoracijas, savo išmintį ir meninius sugebėjimus atskleidė senjorės: Gailutė Dolmantienė, Danislava Impolienė, Jadvyga Sereikienė, Janina Žilionienė ir Janina Rajeckienė.

Toliau skambėjo  senjorių Stefos Naudžiūnienės, Janinos Jurgelevičienės, Anelės Makšeckienės, Roma Vaitukaitienės ir  L. Šovienės atliekamos dainos apie Tėvynę, Aukštadvario miestelį, gimtąją žemę ir Moterį, kuri augina ir puoselėja gyvybę savyje ir žemėje. Senjorų renginys visiems patiko ir privertė susimąstyti apie požiūrį į greta esantį žmogų. Juk žmogus gyvena ne dėl savęs, dėl kitų, kad šalia jo esantiems būtų gera.

Asociacija „Aukštadvario senjorai“ rengia projektus. Džiaugiamės, kad jau esame laimėję Lietuvos kredito unijų asociacijos projektą „Aukštadvario seniūnijos šeimų socialinių įgūdžių ugdymas ir finansinio švietimo organizavimas“, į projektą planuojame pakviesti Aukštadvario miestelyje apsigyvenusias socialinių sunkumų patiriančias šeimas.

 Tokia mūsų darbų pradžia. O  toliau mūsų svajonėse yra užmegzti bendravimą ir bendradarbiavimą su kitomis senjorų organizacijomis, atgaivinti senjorų ansamblį, senolių liaudies šokių būrelį, pagal mūsų jėgas pristatyti nedidelį nuotaikingą spektaklį. Mūsų senjorių balsai nepriekaištingi, galėtume ne vieniems būti varžovais ir duotume garo bet kur, tačiau labai gaila, kad neturime ansamblio ar šokių vadovo, kuris dirbtų su mumis,  senjorais. Dėkojame seniūnei Jadvygai Dzencevičienei, kuri  mus palaiko, skatina nenurimti, suteikia vilties ateičiai.

Įdomus šis gyvenimo tarpsnis, kai esi dar veikloje.  Sakoma, kad kai netenkame jauno žmogaus, tai nuskintas žiedas, nespėjęs pilnai išsiskleisti, o netenkame seno žmogaus, tai sudegusi visa enciklopedija. Tad nenustumkime šalin „enciklopedijų“, nes bet kada jų gali prireikti, tik gaila, kad jos gali ir pradingti.