Trakų viešojoje bibliotekoje pirmadienį atidaryta mąstytojo, dailininko Nikolajaus Rericho tapybos reprodukcijų paroda „Grožio kelias“. Parodą pristatė šios parodos organizatorės, savarankiškos visuomeninės kultūrinės organizacijos Lietuvos Rericho draugijos narės Rūta Stasėnienė ir Vyda Galvėnienė. „Grožio kelias“, įamžintas vokiečių kilmės rusų tapytojo N. Rericho kalnų viršūnėse, tarsi pakilėja kiekvieną aukščiau kasdienybės, skatina siekti grožio ir gėrio. Atidarymo metu viešnios papasakojo apie N. Rerichą, jo veiklą, bei pristatė parodoje eksponuojamus darbus.
Nikolajaus Rericho (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Kūrėjas gimė Peterburge, žymaus notaro Konstantino Rericho šeimoje. 1897 m. baigė Menų akademiją, o 1898 m. ir Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Dar būdamas studentu jis buvo išrinktas Rusijos archeologijos draugijos nariu. Nuo 1906 metų ėmė vadovauti meno mokyklai, o dar po trejų metų Rusijos meno akademija suteikė N. Rerichui akademiko vardą. 1917-aisiais kartu su visa šeima N. Rerichas išvyko į Suomiją ir ėmė dirbti įvairiose Europos šalyse, rengti parodas, apipavidalinti rusiškų operų pastatymus. Nuo 1920-ųjų parodų organizavimu ir švietėjiška veikla pradeda užsiimti JAV, 1923-iaisiais Niujorke atidaromas ir N. Rericho muziejus. Tais pačiais metais jis išvyko į Indiją, kur rengė ir vadovavo mokslinėms ekspozicijoms. 1928 metais grįžęs iš vienos jų, Indijoje įkūrė mokslinį Himalajų tyrinėjimų institutą „Urusvati“, su kuriuo bendradarbiavo net 285 Europos, Azijos ir Amerikos mokslo įstaigos. Iki pat savo mirties N. Rerichas liko gyventi Indijoje. Per visą savo gyvenimą jis nutapė apie 7 000 piešinių, parašė 30 literatūrinių darbų, o svarbiausia jo kūrybos tema tapo kalnai – vieta, kur atsiskleidžia dvasia, o žmogaus mintys tampa švarios ir grynos.
N. Rerichas ne tik buvo žymus kūrėjas. Ypač jam rūpėjo išsaugoti kultūros vertybes vėliau gyvensiantiems. Kultūrinių vertybių apsaugos idėjos, inicijuotos Nikolajaus Rericho, plito plačioje visuomenėje, kūrėsi jo vardu pavadintos draugijos. Lietuvoje tokia draugija įkurta 1935 m. Kaune. 1940 m. sovietinė valdžia draugijos veiklą uždraudė ir tik 1989 m. Vilniuje ji buvo atkurta.
N. Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos simbolį – Taikos vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai ne tik meno, mokslo ir religijos simbolis ar meilės, grožio bei išminties ženklas, bet ir buvę, esami ir būsimi žmonijos laimėjimai.
Nikolajaus Rericho tapybos reprodukcijų paroda „Grožio kelias“ veiks iki rugpjūčio 16 d. Kviečiame apsilankyti!
