Atkuriamose Dzūkijos kopose – unikalūs sutemų paukščiai lėliai

„Kai prieš kelis metus išgirdau apie žemyninių kopų atkūrimo projektą Dzūkijos nacionaliniame parke, iškart pagalvojau, kad tai bus puiki vieta maitintis lėliams. Neapsirikau – tiek pernai, tiek šiais metais džiaugiausi jose aptikęs ne vieną besimaitinančią ir kurkiančią – užsiėmusią teritoriją – lėlių porą“, – sakė ornitologas Marius Karlonas. 

Nors pasaulyje skaičiuojama 15 lėlinių šeimos paukščių genčių ir net 78 rūšys, tačiau Lietuvoje gyvena tik viena – europinis lėlys. Deja, dėl savo paslaptingo gyvenimo būdo, daugeliui tai – niekada nematyti paukščiai.

Atvertos kopos pusės vertingos jau dabar 

Gamtos stebėjimo turus organizuojančio M. Karlono teigimu, atkuriamose Dzūkijos kopose stebėti lėliai – unikalūs sutemų paukščiai. Dienomis jie slepiasi ant žemės arba prigludę prie medžių šakų, o maitintis pakyla tik temstant. Juos galima aptikti sutemus sausuose pušynuose, apypelkiuose, atvirose miško buveinėse, miško pakraščiuose. Lietuvoje jie sutinkami gegužės-rugpjūčio mėnesiais, likusią metų dalį jie praleidžia Afrikoje.

„Sumanėme supažindinti žmones su šiuo paukščiu ir šių metų vidurvasarį pirmą kartą organizavome du paukščių stebėjimo turus Dzūkijoje. Aplankėme Paluknio pievas, Zervynų ir Marcinkonių apylinkes, Stėgalių pievas ir šlapynes. Vyšnaitė ant torto – atkuriamos kopos ir aplinkiniai pušynai. Leidžiantis saulei grožėjomės lėliais, matėme jų skrydžius, girdėjome kurkimą, net matėme, kaip patinai kovoja tarpusavyje – įspūdingas reginys ir garsas!“ – pasakojo ornitologas.

Pasak jo, šiose kopose pavyko pastebėti ir besimaitinančius skėtsakalius, kukučių porą su jaunikliais: „Tai – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys. Tad iš ornitologinės pusės atvertos kopos paukščiams vertingos jau dabar. O laikui bėgant, kai kopos bus atkurtos pilnai, ši vertė bus dar didesnė“.

Į atkuriamas kopas – ne vien dėl paukščių

M. Karlonas pažymėjo, kad Dzūkijos nacionalinio parko Čepkelių rezervato pakraštyje besidriekiančias kopas verta aplankyti ne vien dėl ten galimų aptikti paukščių. „Tiesiog ten yra visas rinkinys: kraštovaizdžio elementai, paukščiai, kerpiniai pušynai… Lankydamiesi matėme aplink skraidančius mėlynsparnius tarkšlius, aptikome gluodeną. Visa tai – ir fauną, ir florą, ir įspūdingą kraštovaizdį – gali pamatyti, patirti vienoje vietoje, tai yra unikalu. Žmonės atrodė sužavėti“.

Pašnekovas teigė, kad į gamtos stebėjimo turus kasmet keliauja nuo 500 iki 1000 žmonių. „Dažniausiai pirmąkart vykstantys, neturėję panašios patirties keliaujant su gamtininkais ar ornitologais, dar nežino, ką reiškia stebėti gamtą. Tokia išvyka jiems atveria kitą pasaulį – tą, kurio jie iki tol visiškai nematė, nepažino, nepatyrė. Kai pamatai iš arti unikalius paukščius, išgirsti jų istoriją, kai gamtininkas gali kiekviename žingsnyje parodyti išskirtinių ir įdomių dalykų – žmonės supranta, kiek galėtų pamatyti ir išgirsti, jei tik ausinukus paliktų namuose. Kartais po tokios išvykos jie būna šoke dar keletą dienų“.

Laikas gamtoje atveria akis – atsiveria ne tik malonūs dalykai, bet ir skauduliai. Todėl, M. Karlono teigimu, minėtos išvykos taip pat turi stiprią gamtosauginę-edukacinę prasmę: „Žmonės pamato, kiek daug reikia įdėti pastangų, kad svarbios buveinės būtų vėl atkurtos. Gamta nėra duotybė – ją reikia saugoti. Jeigu jos neišsaugome ir galiausiai – netenkame, vėliau siekdami atkurti, turime įdėti ne tik daug finansų, bet ir jėgų“.

Įgyvendinus numatytus darbus, LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ iniciatyva atkuriamos žemyninės kopos taps Europos mastu saugomomis atviromis buveinėmis. Jos leis atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis ir sudarys galimybę gyventojams vėl pažinti beveik išnykusį pietų Lietuvos kraštovaizdį.