Aurimo Mockaus gelbėjimo operacija. Kiek tai kainuos?
Visuomenės dėmesį patraukusi lietuvio Aurimo Mockaus gelbėjimo operacija prie Australijos krantų atskleidė svarbų aspektą – kaip teisiškai reglamentuojamos tokios gelbėjimo operacijos ir kas už jas turi sumokėti.
Advokatų profesinės bendrijos (AVOCAD) advokato Manto Baigio teigimu, tokios gelbėjimo operacijos yra itin aiškiai reglamentuotos tarptautiniais teisės aktais. Pasak advokato, gelbėjimo jūroje klausimus reguliuoja Tarptautinė paieškos ir gelbėjimo jūroje konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Australija. Pagal šią konvenciją, valstybės yra įsipareigojusios teikti pagalbą visiems, kuriems gresia pavojus jūroje – nepriklausomai nuo jų pilietybės ar nelaimės aplinkybių, t. y. už asmens gelbėjimo operacijas jūroje įprastai nėra reikalaujama atlyginti patirtų gelbėjimo išlaidų.
„Visgi, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo tyčia ar dėl itin didelio neatsargumo (pvz. nepaisė perspėjimų) sukėlė situaciją, kuriai prireikė gelbėjimo operacijos, gali būti inicijuoti procesai dėl tokių išlaidų atlyginimo“, – pažymi M. Baigys.
Kalbant dėl A. Mockaus irklinės valties ir joje esančio turto gelbėjimo operacijos – galioja tarptautinė turto gelbėjimo vandenyse konvencija, pagal kurią turto gelbėjimo operacijos suteikia teisę į atlyginimą. Konvencijoje yra išsamiai detalizuotos atlygio sąlygos. Kitaip tariant, turto gelbėtojai turi teisę į atlygį. Šis atlygis dažniausiai mokamas iš turto savininko ar draudiko kišenės.
Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus ir turto gelbėjimo operacijos yra dvi skirtingos kategorijos. „Bet kuriuo atveju, ar iš Aurimo Mockaus bus reikalaujama padengti kokias nors išlaidas (jeigu bus vykdomi valties gelbėjimo veiksmai), tai priklausys nuo to, kaip susidariusią situaciją kvalifikuos Australijos atsakingos organizacijos už gelbėjimo veiksmus“, – pažymi AVOCAD advokatas.
Koks yra reguliavimas dėl žmonių ir turto gelbėjimo Baltijos jūroje?
Lietuva taip pat yra prisijungusi prie Tarptautinė paieškos ir gelbėjimo jūroje konvencijos ir iš žmogaus nėra reikalaujama atlyginti jo gelbėjimo išlaidų (išskyrus tuos atvejus, jeigu būtų konstatuota pačios žmogaus itin nerūpestingi ir tyčiniai veiksmai). Lietuvoje papildomai yra priimtas ir saugios laivybos įstatymas, kuris griežtai numato, jog Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir uostuose esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems žmonėms. Mūsų šalis taip pat yra prisijungusi ir prie tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos, kurios nuostatos yra taikytinos ir turto gelbėjimo operacijoms, už kurias įprastai tenka atlyginti turto savininkui ar jo draudikui.
Šeštadienį Australijos žiniasklaida paskelbė, jog per Ramųjį vandenyną irkluojantis lietuvis keliautojas galimai pateko į bėdą. Buvo pranešta, kad suveikė jo avarinis švyturys.
Sekmadienį Australijos jūrų saugumo tarnybos gelbėjimo lėktuvui su A. Mockumi pavyko užmegzti radijo ryšį. Keliautojo teigimu, jis nepatyrė rimtų sužalojimų, semia į valtį patekusį vandenį ir prašo kuo skubesnės pagalbos.
Praėjusių metų rudenį kelionę valtimi pradėjęs A. Mockus tikisi tapti pirmuoju žmogumi pasaulyje, valtimi perplaukusiu Ramųjį vandenyną nuo San Diego iki Brisbano. Ši kelionė, pasak jo, išskirtinė ne tik maršrutu, bet ir misija – ja siekiama pagerbti kare mirusius ukrainiečius.
A. Mockui patekus į pavojų, šio keliautojo gelbėjimo operacija sulaukė gausaus tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, pastarosiomis dienomis užsienio šalyse fiksuota 914 su A. Mockumi susijusių naujienų, o 42 proc. visų jų paskelbtos būtent karinį laivą į pagalbą siuntusios Australijos žiniasklaidos priemonėse.
