27 kovo, 2024

Avarinės situacijos kelyje

Avarijos – vienas iš nemaloniausių nutikimų gyvenime. Tai dažniausiai nenumatytas nelaimingas atsitikimas. Neabejotinai niekas niekuomet intenciškai nesiekia sukelti avarijos ir toks padarinys dažnai įvyksta dėl prastai įvertintų eismo sąlygų neatsakingo elgesio ar išsiblaškymo metu ir pavėluotos reakcijos. 2023 m. eismo įvykių skaičiuotina per 2863 (lyginant su 2019 m. – 3178, 10  procentų mažiau), o sužeistųjų skaičius siekia 3279 – tai yra 480 mažiau nei 2019 m. ir 1,8 procentais mažiau nei 2022 m. Žuvusiųjų keliuose skaičius 2023 m. palyginti su 2022 ir 2021 m. išaugo atitinkamai 30 ir 9 procentais, tačiau lyginant su 2019 m. – sumažėjo per 14 procentų. Iš viso per 2023 m. keliuose Lietuva neteko 160 žmonių, tarp kurių 124 vyrai ir 36 moterys. Daugiausiai tai automobilių vairuotojai, pėstieji ir keleiviai bei didžiausia pagal amžių žuvusiųjų grupė – mūsų senoliai ir senjorai – asmenys vyresni nei 65 metai.

Nors sužeistųjų skaičiai mažėja, tačiau vis dar yra kur tobulėti. Viena iš priežasčių, dėl kurių įvyksta skaudžios nelaimės kelyje – per didelis greitis kelyje, t.y. neatitinkantis normų arba pasirinktas neįvertinus visų eismo sąlygų. Tai 2023 m. lėmė apie 33 procentus nelaimių kelyje pasibaigusių mirtimi. Jei važiuojate kalnuotoje vietovėje ir kelias vinguriuoja tai aukštyn, kairėn, tai žemyn dešinėn, atitinkamai pasirinkite ir važiavimo greitį. O dar dažnai ir keliukai būna siauresni atokesnėse vietovėse, tad iškyla ne tik rizika susidurti priešprieša su kita transporto priemone, bet ir nublokšti pėstįjį, einantį pakankamai arti važiuojamosios dalies. Pridėkime dar tamsų paros metą, lietingą naktį, neblaivų, be atšvaitų pėstįjį, o dar blogiau per visą kelią besiblaškantį dviratininką ir gausime pakankamai didelį skaudžios nelaimės procentą. Daugelis vingiuotame kelyje nepastebimai kerta vidurio liniją, manydami, kad priešais atvažiuojančios priemonės nėra arba jei atsirastų, jie spėtų grįžti į savo juostą. Ar tikrai? Išvydę transporto priemonę galime pakankamai išsigąsti, kad nespėtume sureaguoti tinkamai ir taip sukeliame visiškai nereikalingą riziką kitų ir savo gyvybėms.

Dar viena didelė mirtingumo problema yra saugaus atstumo nesilaikymas. Net 9 procentai iš eismo įvykių pasibaigusių mirtimi buvo įvertinta dėl šios priežasties. Kodėl ir kaip atstumo nesilaikymas kartu su išsiblaškymu gali lemti tokias nepataisomas pasėkmes? Tai, be abejo, vėl verčia atsigręžti į stabdymo kelio ilgį ir reakcijos laiką. Vėl grįžtame prie greičio ir tinkamai įvertintų eismo sąlygų. Automobilis turi būti suvaldytas ir sustabdytas iki kliūties, tad svarbu pastebėti šią kliūtį ir pasirinkti atitinkamai greitį, kad galėtume ją pastėbėję, sustoti suvaldant automobilį. Pastabumui įtakos turi ir pašalinė veikla. Lietuvos transporto saugos administracijos 2020-2022 m. tirtuose 29 eismo įvykiuose, kuriuose žuvo 14 žmonių, o sužeista per 40, 10 iš jų įvyko dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu. Kitos įvardijamos priežastys buvo: nukritusių daiktų siekimas, naudojimasis racija, kalbėjimas su keleiviu ir dėmesio ir žvilgsnio nukreipimas į nuo kelio į kitus objektus. Per šį laiką, pakitus eismo sąlygoms ar atsiradus kliūčiai, vairuotojas turėtų pastebėti pokyčius, įvertinti situaciją, priimti sprendimą kaip elgtis ir pradėti elgtis atitinkamai nusprendus, tačiau reakcia jau būna uždelsta. Ar žinojote, kad vairuotojas sureaguoja į situaciją vidutiniškai per 0,3-1,4 sekundės, kartais tai gali būti ir 2 sekundės? Per tą laiką galime pajudėti 50 metrų į priekį, jei važiuosite 90 kilometrų per valandą greičiu. Ar įsivaizduojate pasėkmes nepastebėjus kliūties ar ją pastebėjus per vėlai? Suprantama, kad pašalinių dirgiklių yra pakankamai daug, tačiau, geriausias sprendimas sustoti šalikėlėje ir pasiimti nukritusį daiktą, atsiliepti į skambutį ar nuvažiuoti ir apžiūrėti tą ypatingą objektą ar pasigrožėti kraštovaizdžu, kuris taip traukia akį atsakingai.

Norint sustoti kelyje, geriausia tai nusimatyti iš anksto – pasižiūrėti aikšteles, degalines, parduotuves, kitus objektus, kur netrukdytumėte ir nekeltumėte pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu ketinate sustoti mieste ar kurorte, naudodami programėlę iš carone.lt įsitikinkite, kad nesate mokamoje zonoje, ir jei taip, ta pačia programėle galite ir susimokėti. Sugedus automobiliui ir reikiant priverstinai sustoti, stenkitės sustoti kiek įmanoma nuošalėje, ne ant važiuojamosios dalies ir įsijunkite avarinį signalą. Jei nutiko taip, kad teks ilgiau užtrukti ir automobilis nepajudės iš vietos, vilkėkite rykiaspalvę liemenę ir padėkite atitinkamai 25 ir 50 metrų atstumu, esant gyvenvietėje ir už jos ribų, avarinį ženklą ant kelio. Jei priverstinai sustojote ypatingai pavojingoje vietoje, kur galite būti nepastebėtas, pavyzdžiui kelio vingiuose, nuokalnėse ir panašiai, kuo skubiau junkitės avarinį signalą ir ženklą statykite kaip įmanoma greičiau. Jūs tikslas turėtų būti kaip įmanoma greičiau reaguoti ir patraukti automobilį iš tokios vietos, tad kvieskitės pagalbą kaip įmanoma greičiau, kad būtų išvengta didesnės nelaimės.

Atitinkamai 8 ir 5 procentai atvejų, pasibaigusių mirtimi kelyje, įvyko dėl pėsčiųjų pareigų nesilaikymo ir vairuotojų pareigų nesilaikymo pėstiesiems. Čia reikėtų susimąstyti abejoms pusėms ir išdidumą ar teisingumą KET atžvilgiu palikti už durų – juk gyvybė yra svarbesnė. Jei kyla noras užvažiuoti ant ko nors vien dėl to, kad nepasižiūrėjęs išlindo į perėją – tai pakankamai normalu jausti tokį jausmą, nes iš vairuotojo pusės pėstysis nevykdo pareigos pasitikrinti, ar automobilis tikrai sustos jo praleisti ir ar turi toki galimybę – ar užteks stabdymo kelio. Štai visai neadekvatu burnoti ant pėsčiojo, jei jis palaukia, kol vairuotojas sustos ir tada, galbūt kiek lėtokai pagal vairuotojo tempą, „pėdina“ per dryžuotą kelio ruožą. Be abejo, abiems atvejais geriau saugoti pėstįįį kiek tai įmanoma, nes jis yra labiau pažeidžiamas nei vairuotojas, sėdintis automobilyje, kuris turi ir oro pagalves, ir bamperius bei kitas apsaugos sistemas. Taigi, vienas iš būdų apsaugoti tiek save nuo tokios tragiškos atsakomybės ir naštos, tiek kitą nuo susidurimo – sulėtinti greitį prieš kiekvieną perėją ir įsitikinti, ar tikrai į ją neįžingsniuos koks išsiblaškęs ar užsisvajojęs vaikas po mokyklos grįžtantis namo, kiek neprimatantis ir neprigirdintis senolis einantis pasivaikščioti kaip ir kiekvienos dienos popietę, jaunuolis, vėluojantis į paskaitą, darbo pokalbį, ilgai lauktą pasimatymą, ar mama, bėganti iš vaistinės pas sergantį vaiką namo greičiau sumažinti temperatūrą ir palengvinti ligos simptomus.

Svarbiausia, avarinėse situacijose išlieka reakcija, tad aukščiausias tikslas turėtų būti išlikti dėmesingiems kelyje ir tinkamai vertinti eismo sąlygas. Įvertinkime ir tai, kad nuovargis atitinkamai sulėtina reakciją, tad nesėskime prie vairo pervargę ir akių vokus prilaikydami pirštų galiukais. Taip pat nors nei vienas nevažinėjame neišlaikę vairavimo teorijos ir praktikos egzaminų, tačiau visada verta atnaujinti žinias ir pasitelkti žmogiškumą savo ir kitų naudai. Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų, tad rinkimės saugoti gyvybę.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]

18 balandžio, 2024

Vilniaus rajone ketvirtadienio naktį užsidegė Medininkų pasienio kontrolės punkte esantis Vilniaus teritorinės muitinės angaras. Žmonės per gaisrą nenukentėjo, darbuotojai spėjo […]

18 balandžio, 2024

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse […]

17 balandžio, 2024

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą […]

17 balandžio, 2024

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai […]

17 balandžio, 2024

Vykstant karinėms pratyboms, tam tikroje Vilniaus miesto dalyje, gegužės 7–8 dienomis nakties metu bus įvedama komendanto valanda, skelbia sostinės savivaldybė. […]

16 balandžio, 2024

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

16 balandžio, 2024

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

14 balandžio, 2024

Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad Ukrainos pareigūnai gegužės mėnesį Lietuvoje surengs civilinės saugos mokymus. „Turime mokytis iš ukrainiečių išmoktų […]

14 balandžio, 2024

Po vėlų šeštadienio vakarą Irano surengtos atakos prieš Izraelį, Užsienio reikalų ministerija (URM) Artimuosiuose Rytuose esančius lietuvius ragina sekti naujausias […]

14 balandžio, 2024

Iranas šeštadienio vakare paleido į Izraelį daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir raketų, pranešė Izraelio kariuomenė, smarkiai eskaluodamas jau ilgus […]

Arvydas Avulis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
12 balandžio, 2024

Po ketvirtadienį paskelbtų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų visuomenėje vėl kilus diskusijoms dėl Nacionalinio stadiono likimo, nekilnojamojo turto plėtros kompanijos […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
11 balandžio, 2024

Didžiulė neteisėtų migrantų grupė iš Baltarusijos agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją, pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]