Baigiamasis Lietuvos muziejų kelio projekto programos „Tėvynės ieškojimas“ renginys Užutrakyje

2021 m. rugsėjo 27 d. Užutrakio dvaro sodyboje įvyko Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto 2019-2021 metų nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ (toliau – Programa) baigiamasis renginys.

 „Tėvynės ieškojimas“ – tai 2019–2021 m. Lietuvos muziejų asociacijos ir jos narių muziejų įgyvendinama nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programa, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo 30-mečiui. Šią kultūros paveldo aktualinimo LMK projekto programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias.

2019 m. renginių programa kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius, 2020-aisiais – „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, siekė pasižvalgyti nuo kalnų, piliakalnių ir bokštų. 2021 m. LMK siekė atgaivinti istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį. Pasak programos sumanytojų „istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti tobulumo reginį, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra ir pan.) bei gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas, vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės audinys.

Trečiasis Programos renginių ciklas „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“- iškilmingai startavęs š. m. liepos 2 d.  Palangos gintaro muziejuje ir apkeliavęs visus Lietuvos etnografinius regionus, Pasaulinę turizmo dieną rugsėjo 27-ąją baigėsi Užutrakyje. Net 75 renginių organizatoriai (muziejai, jų padaliniai,  kiti instituciniai partneriai) visoje Lietuvoje buvo sutelkę jėgas ir kūrybinius išteklius programos įgyvendinimui. Žemaitijoje programą vykdė 17 institucijų, Mažojoje Lietuvoje – 7, Suvalkijoje (Sūduvoje) – 13, Dzūkijoje – 15, Aukštaitijoje – 23 muziejai ir jų bičiuliai. Įdomu tai, kad šių metų Lietuvos muziejų kelio programoje dalyvavo gausus būrys kūrybinių, privačių ir visuomeninių organizacijų: nuo Kauno lėlių teatro, Dautarų dvaro sodybos Žemaitijoje, restorano „Kuchmistrai“ Lukšiuose iki Vilkaviškio medžiojotų ir žvejų draugijos, MB „Pasaulio puodai“ Merkinėje ir kt.

Garsiuose ir mažiau žinomuose Lietuvos istoriniuose parkuose ir soduose muziejininkai ir jų partneriai suorganizavo ir įgyvendino 111 renginių (palyginimui 2019 m. Lietuvos muziejų kelio projekte dalyvavo – 60, o 2020 m. – 42 muziejai ar kt. kultūros paveldą puoselėjančios institucijos). Šiais metais renginiuose apsilankė apie 81 362 lankytojų: Žemaitijoje – virš  66 000, Mažojoje Lietuvoje – apie 1800, Suvalkijoje (Sūduvoje) – apie 725, Dzūkijoje – apie 10 337, Aukštaitijoje – 2500. Projekto organizatoriai pelnytai gali didžiuotis didėjančiu projekto lankytojų skaičiumi: 2019 m. jame lankėsi  apie 45 000, 2020 m. 11 500 lankytojų.

„Tėvynės ieškojimo“ kelionė smalsiausius vedė žinomų ir mažiau girdėtų dvarų ir rūmų istorinių parkų ir žymių žmonių sodų pažinimo keliu – nuo garsiųjų Tiškevičių ir Oginskių rūmų parkų iki miestų sodų,  nuo itin lankytojų mėgiamų Burbiškio dvaro ir Ch. Frenkelio vilos gėlynų iki retai dėmesį patraukiančių kompozitorių, rašytojų, poetų namus gaubiančių sodų. Čia lankytojų laukė pasakojimai, teatralizuoti pasirodymai, lauko parodos, pėsčiųjų žygiai, obuolių degustacijos, puokščių kūrimo meno edukaciniai užsiėmimai.

Baigiamasis renginys Užutrakio dvaro sodyboje sukvietė gausią muziejininkų ir kultūros paveldo puoselėtojų šeimą. Renginio dalyviai ne tik susipažino su  Istorinių parkų pažinimo centro ekspozicija, Užutrakio dvaro rūmų interjerais bei paskutiniu šių metų Lietuvos muziejų kelio objektu –  žymiojo kraštovaizdžio architekto, botaniko Eduardo Fransua Andrė (1840-1911) įkurtu parku, bet ir, susirinkę į šio parko Europos salę dalijosi projekto vykdymo įspūdžiais ir patirtimis.

Baigiamojo renginio uždaryme pirmiausia skambėjo sveikinimo kalbos. Jas sakė LR kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas-valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius. Po sveikinimų sekė tradicinė programos uždarymo konferencija. Pirmiausia buvo aptartos ir apibendrintos LMK projekto šių metų programos „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ veiklų patirtys, pristatyta kultūros ir meno renginių regionuose apžvalga, aptariamos istorinių parkų ir sodų išsaugojimo, atkūrimo (renovacijos), tvarkybos ir kt. kraštovaizdžio formavimo problemos, svarstoma galimybė ir būdai suformuoti ir vystyti kultūros kelią – istorinių parkų ir sodų kelią Lietuvoje.

Diskusijose rezultatais bei įžvalgomis dalinosi programos komunikacijos vadovė Janina Stankevičienė, programos administratorė Lolita Valužienė ir  Lietuvos etnografinių regionų muziejų koordinatoriai: Jolita Kirkilaitė (Aukštaitija), Liudvika Burzdžiuvienė (Mažoji Lietuva), Tomas Kukauskas (Suvalkija (Sūduva)),  Daina Pledienė (Dzūkija).

Prie diskusijos prisijungęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas konstatavo, jog istorinių parkų ir sodų kelias Lietuvoje tikrai galėtų būti organizuojamas ir veikti kaip Europos Tarybos kultūros kelių sistemos nacionalinių kelių grandies analogas, atitinkantis nacionaliniams kultūros keliams keliamus kultūrinės topografijos reikalavimus. Vien tik LMK projekto „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ rėmuose visuomenei buvo pristatyta ir įvairiomis kultūrinių renginių formomis aktualizuota per 70 kultūros paveldo objektų – istorinių parkų ir sodų, sukurti penki galimi kultūrinio turizmo maršrutai Lietuvos etnografinių regionų istoriniams parkams ir sodams pažinti.

Tačiau svarbiausiu Programos baigiamojo renginio ir diskusijų akcentu tapo – naujo LMK projekto plėtros etapo – 2022-2027 metų kultūros paveldo sklaidos programos „Gimtoji Europa“ pristatymas ir jos 2022 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: gotika“ atskleidimo sprendinių aptarimas. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms, vadybai ir plėtrai Vytautas Balčiūnas pristatė būsimo projekto idėjines gaires,  pasiūlė galimas veiklos kryptis, plačias temos aprėptis ir galimybes originaliai kultūros paveldo sklaidai.