30 rugpjūčio, 2021
Giedrė Mičiūnienė

Baigiasi tik kelionė, bet ne įspūdžiai

„Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmąjį puslapį“, — sakė Šventasis Augustinas. Kelionės praturtina sielą, atskleisdamos mūsų šalies grožį, supažindindamos su daugybe įdomių nepažintų objektų.  

Ankstyvą rytą į kelionę susiruošę dusetiškiai ir antalieptiškiai turėjo savo programą: pirmasis maršruto tikslas – PIVAŠIŪNAI.

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, nuo seno garsėjanti Žolinės atlaidais, kasmet sukviečia begales maldininkų. Šios bažnyčios paveikslo stebuklų įrodymas – daugybė votų, kuriais žmonės atsidėkojo už išmelstas malones. Paveikslo Madona – tipiška jaunutė Palestinos motina, kairėje rankoje laikanti skeptrą, o dešine globianti Kūdikį Jėzų, kuris laimina dešine rankute. Aureolėmis spinduliuoja ant jų galvų esančios karūnos, dvylikos žvaigždžių vainikai. Ar ne stebuklas, kad paveikslas išliko, nors bažnyčią ne kartą niokojo gaisras ir karai?

1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas V. Sladkevičius paveikslui, kurio restauracija daug rūpinosi arkivyskupas T. Matulionis, suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą, vainikuodamas jį popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminta karūna. Todėl kiekvieno mėnesio 15 dieną Pivašiūnų šventovė sulaukia piligrimų, atvykstančių melsti Švč. Mergelės Marijos globos.

Dusetų Švč. Trejybės kunigas kan. Stanislovas Krumpliauskas džiaugėsi, turėjęs galimybę pirmąkart aukoti Šv. Mišias šioje nuostabioje bažnyčioje. Maloniai pasitikęs šios bažnyčios klebonas monsinjoras Vincas BAUBLYS pasakojo bažnyčios istoriją, prasidėjusią nuo XVII a. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1648 m., antroji – 1766 m., (jų vietoje stovi nedidelė koplytėlė). Trečioji, dabartinė bažnyčia pastatyta 1825 m. ant aukšto kalno.

STAKLIŠKĖS. Švč. Trejybės bažnyčia – ryškus baroko paminklas, įtrauktas į respublikinės reikšmės paveldo sąrašą. Bažnyčios grožį byloja net legenda: vieną kartą Jiezno valdytojas, Pacų giminės atstovas, susiginčijęs su Juozapu Boufalu, Stakliškių seniūnu, kuris gražesnę bažnyčią pastatysiąs? Stakliškių gyventojai net neabejoja, jog Stakliškių seniūnas ginčą laimėjo. Iš tiesų ši bažnyčia kiekvienam paliks įspūdį.

Pirmoji bažnyčia pastatyta 16 a. pab., tačiau 1655 m. Rusijos kariuomenė ją sudegino. Antroji bažnyčia baigta statyti 1674 m. 1770–1776 m. Stakliškių seniūno Juozapas Teodoras Boufalas-Daraškevičius pastatė, o Vilniaus pavyskupis Tomas Zenkavičius konsekravo dabartinę, trečiąją, mūrinę bažnyčią, kurioje labai įdomu buvo ieškoti angeliukų, vaizduojančių vaikus. Visi jie skirtingi: vienas snaudžia, kitas krapšto nosį, trečias – nuobodžiauja. Bažnyčią puošia paveikslai: „Nekalto prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Marija Magdalietė“, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Pranciškus Asyžietis“, tačiau vertingiausia interjero dalis – šešių altorių ansamblis su krikštykla ir sakykla bažnyčios priekyje. Bažnyčioje saugomas unikalus Švč. Trejybės paveikslas su auksakalio Charevskio aptaisais, stebuklais garsus paveikslas „Kenčiantis Kristus“.

LIETUVIŠKAS MIDUS. Būnant Stakliškėse, būtų didelis „griekas“ nesusipažinti su garsiuoju Lietuvos paveldu: 2002 m. midui „Stakliškės“, kuris visada puikiai reprezentuoja mūsų šalį, jam suteiktas kulinarinio paveldo statusas. Lietuvoje midus net po 6 kartus įvertintas „Lietuvos metų gaminio“ aukso ir parodos „AgroBalt“ medaliais.

Buvusios alaus daryklos salyklo bokšte, pastatytame dar XIX a., įrengtas puikus Midaus muziejus. Eksponatai, išdėstyti abiejuose bokšto aukštuose, pasakoja seniausio pasaulyje gėrimo – midaus istoriją. Sužinojome daug įdomių gamybos detalių: kokios žolės, sultys yra naudojamos, kaip atrenkamas medus – pagrindinis komponentas šio gėrimo gamybai, kur buvo rastas pirmasis midus, pamatėme ne tik midaus gėrimo ragą, bet ir 1972 m. Jungtinėje Karalystėje išduotą patentą, galiojusį 16 metų, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalienės Elžbietos II vardu. Buvo siekiama registruoti šio gėrimo technologijas užsienyje.

TRAKAI. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bažnyčia. Jau nuo XVI a. stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas į Trakų šventovę traukte traukė piligrimus. Jis buvo siejamas su kunigaikščio Vytauto, kurį gerbė ne tik katalikai ir stačiatikiai, net vietos musulmonai, vardu.

1603 m., kai žmonės „krito“ nuo maro, Vyskupas Benediktas Vaina surengė maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus. Vėliau maldingų kelionių vis daugėjo, kadangi garsas apie patiriamas malones sklido plačiai. 17 a. pr. Eustachijus Valavičius, Trakų prepozitas, būsimasis Vilniaus vyskupas, parūpino naują Švč. M. Marijos altorių, o Leonas Sapiega, Lietuvos kancleris, dovanojo paveikslui prabangią auksinę karūną. Po visą LDK sklido garsas apie Trakų Dievo Motiną paveikslą, kuris vėliau buvo išvežtas.

Trakų Dievo Motinos atvaizdas  pirmasis Lietuvoje Šventojo Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingas Švč. M. Marijos paveikslas, 1718 m. rugsėjo 4 d. pelnęs auksines popiežiaus Klemenso XI dovanotas karūnas: paveikslui suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.

Šio paveikslo kopijos pasklido po visą LDK. Agluonos Dievo Motinos vardu vadinamas ir Latvijoje garsus Trakų Švč. M. Marijos atvaizdas. 18 a. pr. įrašas kitoje paveikslo byloja, kad Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas paveikslą dovanoja Vytautui Krikšto proga.

Apžiūrėję Bažnyčią, susipažinę su įdomia jos istoriją, sukalbėję Trakų Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos maldą, vykome į Angelų kalvą.

ANGELŲ KALVA. Trakų rajone ant kalvos pastatyti 10 angelų, kurių kiekvienas simbolizuotų po šimtmetį – toks buvo 2009 metų sumanymas minint Lietuvos vardo tūkstantmečio ir Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejus. Graži pradžia laimino prasmingą darbą: dvi moterys – Angelų kalvos idėjos iniciatorės – nesitikėjo, kad jų svajos viršys lūkesčius: tuokart kalvoje „nusileido“ 18 angelų.

Angelai – mūsų kasdienybės palydovai – mūsų sargai. Todėl nenuostabu, kad jie įprasmina mūsų Gyvenimo pilnatvę. Čia rasi Ramybės, Gerumo, Kūrybos, Atjautos, Tiesos angelą. Jie visi skirtingi. Žmonės pasklido po kalvą, kiekvienas ieškodamas savo angelo.

Džiugu, kad Angelų projektas tebesitęsia: kiekvienas čia gali palikti savo angelą, kuris ne tik saugos šeimininką, bet maloniai džiugins kitus, stabtelėjusius bent akimirkai, ir kvies dalintis gerumu. Drožti mediniai angelai – didesni, mažesni – ragina su dėkingumu pažvelgti į Gyvenimą: labiau vertinti tas malones, kurias kasdien gauname.

LENTVARIS. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – paskutinis aplankytas objektas, nustebinęs neoromaniniu stiliumi. Mums įprasta matyti šviesias bažnyčias, kuriose gausu ryškių, blizgių detalių. Ši šventovė kitokia: vyrauja tamsokos spalvos, labai daug piešinių.

Įdomi ir bažnyčios istorija: tikintieji, 1905 m. gavę leidimą bažnyčios statybai, per 10 dienų pastatė medinį baraką, kurį pašventino Vilniaus vyskupas Edvard von Ropp. Viskas vyko labai greitai, nes žmonės bijojo, kad valdžios nutarimas gali būti pakeistas. Kitais metais jie kreipėsi į Orsino Bongi iš Mediolano, užsakydami mūrinės bažnyčios projektą: pageidavo, kad būtų daroma Santa Maria delle Grazie bažnyčios pavyzdžiu.

1910 m. sudarytas Bažnytinis Komitetas statybos reikalams. Grafienės  Marijos Kristinos Tiškevičienės paaukotame Žemės sklype pradėta statyba, tačiau ją labai sunkino nepalanki politinė situacija ir lėšų trūkumas. Bažnyčios puošimo autorius Stefan Narębski.

1934-1953 m. šalia bažnyčios pastatyta Tiškevičių kapo koplyčia (palaidotas fundatorius – grafas Vladislovas Tiškevičius). 1942 m. bažnyčios sienos pradėtos dengti polichromija. Dekoracijos projekto autoriumi tapo Jerzy Hopper, temas parinko klebonas dr. K. Kulakas. 1955 m. birželio 19 d. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas konsekravo bažnyčią.

„Kur bekeliautum – keliauk visa širdimi“, – teigė kinų mąstytojas Konfucijus. Šįkart kitaip keliauti ir negalėjai: visur lydėjo šviesūs įspūdžiai. Pasisėmus jūrą nuostabiausių emocijų, laimingai pasiekti Namai… Religinės – pažintinės kelionės visada labai mielos: sužinotos visų bažnyčių istorijos, įgytos (ar pakartotos) įvairios meno žinios. Klebonas Stanislovas Krumpliauskas aiškino baroko ir gotikos ypatybes, akcentuodamas jų skirtumus.

AČIŪ kun. kan. Stanislovui KRUMPLIAUSKUI – už Šv. Mišių auką, maldą ir gebėjimą kurti bendrystę, Bronei LATVĖNIENEI – už organizacinius rūpesčius, visaginiečiui vairuotojui VALDUI – už nuoširdumą ir saugų vežimą.

Įspūdžiai visada lieka ilgam, baigiasi tik kelionė…


Sutartis „KU BRIAI“. Janina Bucevičė, Eva Stonkevičienė, dr. Vasilijus Safronovas, doc. dr. Vacys Vaivada
24 sausio, 2022

Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Simboliška, kad ji pasirašyta abiem […]

24 sausio, 2022

Ievos Simonaitytės metams ir 125-ajai jos gimimo sukakčiai skirta meninė popietė sausio 23 dieną surengta Ignalinos rajono Vidiškių dvare. Žinomai […]

24 sausio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Prienų rajono savivaldybėje ir įvertino korupcijos rizikas vietinės reikšmės kelių ir gatvių […]

24 sausio, 2022

Šiais metais Šiluvos piligrimų centras savo veiklą pradeda su nauja erdve – nedidele religinės estetikos meno kūrinių galerija, kurioje eksponuojami […]

Kupiškio restauruota sinagoga
22 sausio, 2022

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo […]

22 sausio, 2022

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sausio 22 d. lankėsi Kaune, kur prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros […]

21 sausio, 2022

Panevėžio miesto savivaldybė kviečia bendruomenę apžiūrėti ir įvertinti pateiktas skulptūros-meninio akcento, skirto žymaus Panevėžio kraštiečio Juozo Zikaro 140-ųjų gimimo metinių […]

Telšių Džiugo gimnazijos mokiniai
21 sausio, 2022

Šiemet antrąjį kartą startavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) iniciatyva „priARTėk“, kuri vyks iki pat kovo pabaigos. Projekto metu Lietuvos meno […]

20 sausio, 2022

Nors didysis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ titulo metų renginys suplanuotas šeštadienį, sausio 22 d., nekantriausieji jau žengė pirmuosius […]

Trakų pilis
20 sausio, 2022

Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto […]

19 sausio, 2022

Knyga „Matilda Olkinaitė. The Unlocked Diary: Collected Works“ („Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis: kūrybos rinktinė“) pasauliniame konkurse „Tokyo Type Directors Club […]

Paulius Kunčinas
19 sausio, 2022

Prozininkas, poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas, prieš 75-erius metus sausio 13-ąją „gimęs po karo (Alytaus) miestely“, savo gyvenimu ir kūryba […]

17 sausio, 2022

Siekiant mažinti skęstančiųjų skaičių, praėjusią savaitę Alytaus apskrityje buvo rengiama „Žvejų mėgėjų saugaus elgesio ant ledo“ prevencinė akcija. Jos metu […]

17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]