Baigta rekonstruoti priešpaskutinė „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa
Penktadienį eismui atidaryta 16 km ilgio „Via Baltica“ atkarpa ties Marijampole, kurios modernizavimo darbai buvo pradėti praėjusių metų birželį. Pasak „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko, tai buvo ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia kelio atkarpa, o kurios atnaujinimo kaina siekė 223,6 mln. eurų.
„Kas per šiuos 16 mėnesių įvyko? Buvo pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, 45 km jungiamųjų kelių, moderniausia ir didžiausia iki šiol Lietuvoje (…) ir pati automagistralė – per 16 mėnesių 16 km ilgio ruožas buvo modernizuotas į 4 juostų automagistralę“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo M. Švaikauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šio projekto sėkmė yra vienas paskutinių žingsnių, pilnavertiškai sujungiančių Lietuvą su likusiu Vakarų pasauliu.
„Iš esmės grįžome į Europą 1990 metais, beveik pilnavertiškai grįžome 2004 m., kai mus priėmė į ES ir NATO, bet vis dėlto kažkas tame sugrįžime dar buvo ne iki galo tvarkoje. Ir turbūt va šito kelio pabaiga ir bus to grįžimo labai gražus užbaigimas“, – teigė ji.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad tai yra beprecedenčio masto projektas, parodantis pastaraisiais metais pasiektą susisiekimo sektoriaus brandą. Anot jo, buvo baigta ne tik automagistralės atkarpa, bet ir visi kelių statiniai, kartu su jungiamaisiais keliais.
„Vis dėlto pats projektas yra beprecedenčio masto, beprecedenčio tempo ir tai yra ta kartelė visam mūsų susisiekimo sektoriui, leidžianti parodyti, kad mes galime įgyvendinti tokius projektu“, – aiškino M. Skuodis.
„Be abejo, daug žmonių klausia, kodėl jis turėjo tiek kainuoti – pusės milijardo investicijos į 40 km kelio ruožą. Jei tai būtų tik paprastas kelias, kaina būtų visiškai kitokia. Tai yra infrastruktūros milžiniškas objektas su maždaug 90 km jungiamųjų kelių šalia, 25 sankryžomis, 10 tiltų, 6 ar daugiau viadukų“, – pabrėžė jis.
Jam antrino ir „Via Lietuva“ vadovas, teigęs, kad šis kelio ruožas buvo rekonstruojamas išskirtiniu greičiu.
„Galime skaičiuoti, kad kartu su jungiamaisiais keliais per mėnesį buvo nutiesiama 4 km ilgio atkarpa. Tai reiškia, kad per savaitę buvo nutiesiamas kilometras visiškai naujo kelio. Maža to, vos per vieną mėnesį šiame kelyje buvo pastatomas daugiau nei vienas kelių statinys – tiltas, viadukas arba tunelis“, – vardijo M. Švaikauskas.
Paskutinė, ties Lietuvos-Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet, joje darbai pradėti šį birželį.
„Jeigu mano atmintis nemeluoja, tai bus paskutinė dalis, kurią užbaigus bus galima Briuselį nuo Vilniaus keliais pasiekti vien autostradomis“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega..
„Via Baltica“ kelio nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstrukcijos metu iš viso bus modernizuotas daugiau nei 40 km siekiantis kelio ruožas. Bendra projekto investicijų vertė – 537 mln. eurų.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje.
