20 gruodžio, 2024
KIC

Baigta tvarkyti Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia Kelmės rajone

Po ilgesnio laiko sugrįžusieji į gimtąjį Užventį švęsti Kalėdų gali sunkiai beatpažinti atsinaujinusį pagrindinį miestelio statinį – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčią  (Kelmės r.). 2019 metais Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti jos tvarkybos darbai baigėsi šių metų rudenį.

„Bažnyčia gerokai pasikeitė – dabar viskas gražu, tvarkinga“, – įvertino atliktus darbus bažnyčios klebonas kunigas Aivaras Jurgilas.

Šv. Mišias atsinaujinusioje bažnyčioje jis jau aukoja nuo šių metų rugsėjo. Prieš tai, kai bažnyčioje buvo keičiamos lubos, grindys, vietos gyventojai meldėsi ir kapinių koplyčioje, ir parapijos namuose.

Prieš pradedant darbus atlikti tyrimai

Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios tvarkybos (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) darbai pradėti 2019 metų rugpjūtį. Tačiau prieš jų imantis buvo atlikti istoriniai, žvalgomieji archeologiniai, konstrukcijų, architektūros, polichromijos, medienos ir kiti tyrimai, padėję įvertinti statinio situaciją.

Remiantis natūros ir istorijos tyrimų duomenimis konstatuota, kad bažnyčia išlaikė savo statybos laikotarpio architektūros vientisumą. Tačiau kiti tyrimai atskleidė, kad pastatas jau labai reikalauja tvarkybos darbų. Nustatyta, kad dėl blogų pamatų bažnyčios sienos išsikraipiusios ir stipriai pažeistos puvinio. Jis buvo pažeidęs ir pagrindinių stogo konstrukcijų atskirus elementus, ir atraminius perdangos mazgus. Skardinė stogo danga buvo pakenkta korozijos, medinės perdangos sijos išlinkusios ir pan. Specialistai surašė visą sąrašą statinio pažeidimų. Įvertinus tyrimų rezultatus buvo parengtas tvarkybos darbų projektas. 

„Pagrindiniai atlikti darbai: sustiprinti pamatai ir aplink pastatą įrengta nuogrinda, pakeisti rąstiniai sienojai, sutvarkytas fasado apkalas, restauruoti langai ir durys, pakeista stogo danga, taip pat – maldų salės lubos ir grindys, įrengta žaibosauga, sutvarkyti vitražai. Dar buvo restauruota fasado Nukryžiuotojo skulptūra, ant stogo esantys kryžiai“, – pasakojo apie atliktus darbus Vytautas Liubinas, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Darbus atliko rangovas UAB „Telšių meistras“.  Projektavo architektė Audronė Šolienė, o vėliau projekto vykdymo priežiūrą perėmė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Marija Nemunienė.

Atliktų darbų vertė 594,79 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programos lėšomis.

Nuo nugriovimo bažnyčią išgelbėjo P. Galaunė

Ruošiant Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios tvarkybos projektą, buvo dar kartą prisiminta ir jos praeitis. Šalia darbų aprašymo sužymėti ir pagrindiniai jos istorijos faktai. 

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1638 metais, tačiau ji sudegė per gaisrą. Nauja Šv. Marijos Magdalenos vardo bažnyčia klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis iškilo 1703 metais. Deja, gaisro ir vėl nepavyko išvengti. Tiesa, per 1736 metų gaisrą sudegė klebonija, svirnas, ūkiniai pastatai, bažnytiniai dokumentai, o pati bažnyčia nukentėjo mažai ir netrukus ji buvo suremontuota ir atnaujinta. 

Sprendžiant iš 1795 metais surašyto vizitacijos akto, tuometinis bažnyčios tūris, išvaizda buvo tokia, kokią matome ir šiandien. Žinoma, vėlesniais metais bažnyčia buvo ne kartą rekonstruota, remontuota. Apie 1873 metus šventoriuje pastatyta nauja varpinė.

Reali grėsmė senajai bažnyčiai buvo iškilusi 1934 metais, kai Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai, įvertinę jos būklę konstatavo, kad nors didžioji sienojų dalis yra sveika, pats pastatas blogai pastatytas, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, jo remontuoti jau nebeverta. Tuometis klebonas norėjo nugriauti medinę bažnyčią ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, tačiau tuometinio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė,  kurio žinioje buvo ir paminklų apsauga, leidimo šiems darbams nedavė. Taip bažnyčia sulaukė mūsų dienų.

 


8 gegužės, 2026

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos […]

27 balandžio, 2026

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose įvyko vyšnių sodinimo talka, subūrusi dešimtis rėmėjų ir bendruomenės narių, prisidėjusių prie […]

21 balandžio, 2026

2026 m. balandžio 23 d. bus pirmoji Baltijos dvarų kelio diena – ji oficialiai paskelbs apie Kelią, sujungiantį gyvą dvarų […]

10 balandžio, 2026

Istorikas Saulius Poderis mano, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Esą čia […]

J. Basanvučiaus gimtinė / S. Samsono nuotr.
1 balandžio, 2026

Minint 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie išskirtinės iniciatyvos „Padovanok vyšnią Jonui Basanavičiui“ – […]

26 kovo, 2026

Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu Vašingtone apsilankė Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos šventovės bazilikoje […]

26 kovo, 2026

Istorinius Vilniaus pastatus praeiname kasdien, tačiau istorines detales durų rankenose, langų rėmuose, fasadų ornamentuose pastebime tikrai ne visada, o dar […]

26 kovo, 2026

Restauruojant seniausią Užnemunėje Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, nuardžius šoninį Švč. Jėzaus Širdies altorių, atsidengė iki šiol […]

Grupė šv. Mišių dalyvių. Centre – Onuškio klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius ir Signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premijos laureatas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas
24 kovo, 2026

Kovo 11 dieną Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius ir Šėtos Švč. Trejybės klebonas kun. […]

Andrius Aleksandravičiaus nuotr.
22 kovo, 2026

Kauno Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblyje planuojama atnaujinti iki šiol nenaudotus istorinius pastatus ir juose įkurti multifunkcinę kultūros ir meno erdvę. […]

Eketės piliakalnis
20 kovo, 2026

Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijoje planuojama sutvarkyti ir lankytojams pritaikyti Eketės piliakalnį. Klaipėdos rajono savivaldybė dėl piliakalnio tvarkymo ir pritaikymo lankymui […]

17 kovo, 2026

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 13 gyvojo paveldo reiškinių, puoselėjamų įvairiose šalies bendruomenėse. Tarp jų – ir […]

9 kovo, 2026

Panevėžio miesto savivaldybė drauge su trimis regiono viešosiomis bibliotekomis – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės,  Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio […]

8 kovo, 2026

Palangos vasaros skaitykla – vienas unikaliausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų, kasmet tampantis gyva kurorto kultūros erdve. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo […]

3 kovo, 2026

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba išnagrinėjo klausimą dėl Atgimimo aikštėje rastų objektų ir pateikė savo sprendimą. Taryba priėmė sprendimą, kad […]

9 vasario, 2026

Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai […]

19 sausio, 2026

Iš Žemaitijos nacionalinio parko į šalia Varšuvos esantį Markų miestelį (buvęs Pustelnikas) Kultūros paveldo departamento pastangomis atvežti tautodailininko Antano Vaškio […]

15 sausio, 2026

Kauno centrinio pašto rūmuose  prasideda tvarkybos darbai. Ta proga Kultūros infrastruktūros centras (KIC) pakvietė į  simbolinės  laiko kapsulės instaliavimui skirtą […]

18 gruodžio, 2025

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Radviliškio r.) vykusiame renginyje „Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia: istorija, relikvijos, meno vertybės“ pranešimus skaitė […]

17 gruodžio, 2025

Glitiškių dvare, Vilniaus rajone, gruodžio 10 d. pristatytas Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidė daugiasluoksnį ir kontrastingą Vilniaus apskrities paveldo […]

Regionų naujienos