Nenuilstančiam kultūros paveldo sergėtojui kunigui įteikta signataro premija
Kovo 11 dieną Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius ir Šėtos Švč. Trejybės klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas aukojo šv. Mišias už 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą Donatą Juozą Malinauską ir jo šeimą – sovietinio teroro aukas. Po šv. Mišių Kėdainių rajono Šėtos, Lančiūnavos ir Pagirių parapijų klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija. Ją įsteigė signataro vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga, gyvenantys JAV, ir giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas su žmona gydytoja Žiedūna.
Kėdainių laikraštyje „Rinkos aikštė“ kovo pradžioje spausdintame straipsnyje išsamiau pasakojama apie šios premijos nominacijas, plačiau – apie kunigo nuopelnus Šėtos kraštui.
Kun. R. G. Skrinskas Šėtoje ir aplinkinėse parapijose žinomas kaip nenuilstantis kultūros paveldo sergėtojas. Jis su stebėtina energija ir atkaklumu kovoja už nykstančių koplytstulpių, kapinių koplyčių, istorinių paminklų išsaugojimą, telkia bendruomenę, rašo prašymus institucijoms, renka parašus, ieško sprendimų. Taip pat kuria trumpus istorinius pasakojimus savo „Youtube“ kanale. Kunigas neslepia, kad premija jam svarbi ne kaip asmeninis įvertinimas, o kaip paskatinimas ir palaikymas. Pasak kunigo, nuolatinė kova su biurokratinėmis kliūtimis ir finansavimo stoka reikalauja kantrybės. Kartais, norint atlikti net ir nedidelius tvarkybos darbus, tenka įveikti perteklinius reikalavimus. Jo teigimu, didžiausia grėsmė kultūros paveldui šiandien – ne vien finansų stygius, bet ir abejingumas bei perteklinė biurokratija. Be to, kun. R. G. Skrinskas valdžiai bando įrodyti, kad bažnyčios nėra fabrikai ir jokios produkcijos negamina… Mat už elektrą turi mokėti kaip verslo įmonės. Atgal gauna tik atsirašinėjimus. O vyskupai šioje kovoje su energetikais nepadeda.
„Istorinė atmintis jungia mus su praėjusiomis kartomis. Kai žinome, kas gyveno mūsų krašte, kuo jis garsus, atsiranda pasididžiavimo jausmas. Kaip didžiuojamės savo kalba, taip galime didžiuotis ir savo istorija – tik reikia ją atrasti“, – pastebi kun. R G. Skrinskas ir pabrėžia, kad domėjimasis savo šaknimis turėtų prasidėti šeimoje: kol gyvi tėvai ir seneliai, verta klausti, rinkti istorijas, kurti giminės medį.
Kun. R. G. Skrinsko veikla primena, kad kultūros paveldas – tai ne tik seni pastatai ar paminklai. Tai mūsų savastis. O premija tampa ne tik įvertinimu, bet ir aiškiu raginimu: nenuleisti rankų.
Signataro vardą garsinantiems, jam artimas vertybes puoselėjantiems, aktyviai Lietuvos labui veikiantiems asmenims skiriama premija pradėta teikti nuo 2012 metų, jos laureatai buvo: mons. Alfonsas Svarinskas (2012), Juozas Vercinkevičius (2012), habil. dr. Kazimieras Garšva (2013), Nijolė Balčiūnienė (2014), Gintaras Songaila (2015), dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (2016), dr. Alvydas Butkus (2017), dr. Vytautas Rubavičius (2018), Vytautas Dailidka (2019), Algirdas Grigaravičius (2020), dr. Jurgita Žasinaitė-Gedminienė (2021), Daiva Vilkelytė (2022), Rima Blikertienė (2023), dr. Simonas Jazavita (2024), Vaidas Banys (2025).
