8 gegužės, 2026
KPD

Šilutės tiltas: paveldo objektui svarbi ir jo autentiška spalva

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su KPD suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.

Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys paveldo vertę, ragina nebandyti paveldo objektui primesti savo supratimo, pripratimo, o džiaugtis, kad jam grąžinama autentiška spalva.

„Žmogus per trumpai gyvena, kad atsimintų jo pirmines spalvas. Ir nebūtinai tai, ką jūs visada matėte, yra autentika. Kas būtų, jei visi paveldą bandytume „tampyti“ tik pagal savo prisiminimą. Paveldo objektai egzistuoja daug ilgiau, nei mes juos prisimename. Paveldo objektui galioja kiti reikalavimai, neprimeskime savo emocijų, čia neturėtume taikyti argumento „juk geltona gražiau, šviesiau“, – sakė vienas nenorėjęs prisistatyti praeivis. – Jei jau mums rūpi paveldas, tai turi rūpėti ir jo autentika“.

Pilka spalva – protestantiškos kultūros atspindys

„Autentiškumą sudaro ne tik paveldo objekto statybai panaudotos medžiagos, jo išraiška, architektūrinė forma, bet ir spalvinis sprendimas, taip pat vizualinis vaizdas aplinkoje“, – žiniasklaidoje komentavo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė.

„Nieko keisto, kad daugelis tiltą prisimena tik geltonai perdažytą. Dauguma dabartinės Šilutės gyventojų tėvai ar seneliai atvykę po Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jie atsimena tik pokarinę tilto spalvą. Tačiau senieji gyventojai prisimena pilką spalvą, – sakė Klaipėdos universiteto docentė, dr. Silva Pocytė, Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pirmininkė. – Tiltai yra strateginiai objektai, suprantama, kodėl juos anksčiau dažydavo taip, kad susilietų su landšaftu. Šiais laikais, kai viską gali rasti GoogleMaps, šis argumentas mažiau aktualus, nei prieš šimtą metų. Tačiau, kita vertus, jei pažiūrėtume viso Prūsijos regiono ar tik Klaipėdos krašto senas nuotraukas, atvirutes, kuriose matyti senieji tiltai, tai nebuvo kitokios spalvos, kaip tik įvairaus atspalvio pilka. Objektai įsiliedavo į aplinką, susiliedavo su kraštovaizdžiu, neišsiskirdavo ryškiomis spalvomis. Apskritai, tai yra protestantiško krašto santūrumas, paprastumas. Tokios spalvos – protestantiškos kultūros atspindys. O geltona, kiek esame diskutavę Šilutės rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje, sovietmečiu tiesiog buvo pasirinkta atsitiktinai, nesigilinant į istoriją, tradiciją, kokią turėjo spalvą, tokia ir nudažė. Būtų turėję mėlyną, būtų nudažę mėlynai. Pažiūrėkime į Priekulės tiltą – lygiai toks pats, su tokiom pat arkom – gal prieš kokius dešimt metų restauravo, nudažė gražia pilka spalva. Kiek iš vaikystės atsimenu, irgi buvo pilkas.  Šilutė, manau, tai puikiai žino, turi žinių apie savo paveldą, juk tiek paskaitų vyksta, renginių kultūros įstaigose, ir man pačiai ne kartą teko paskaitą skaityti apie paveldą. Bet kaip žinia, ne visiems Klaipėdos krašto paveldas yra svarbus ir suvokiamas kaip neatsiejama regiono tapatybė.“

Tipiškas Prūsijos kelių inžinerijos statinys

Šyšos tiltas yra dviejų tarpatramių kniedyta metalinė arkinė konstrukcija – kniedyta metalinė arka – būdinga Prūsijos kelių inžinerijai  XIX a.pb.–XX a.pr. Kai tiltas čia buvo pastatytas, Šilutė tuo metu priklausė Vokietijos imperijos Rytprūsių provincijai. Šilutėje gyvenantis architektas Egidijus Vidrinskas atkreipia dėmesį, kad konstrukcija atitinka tipinius Preußische Normalbrücke tipo tiltus, statytus Vokietijos imperijoje XIX a. pabaigoje. 40 m ilgio, 5 m pločio valstybės lėšomis pastatytas tiltas atspindi to šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto tradiciją, madas. Analogiškas sprendimas buvo naudotas 1886 m. pastatytame Priekulės tilte per Miniją.


9 spalio, 2026

Kauno miesto savivaldybė nepritaria dabartiniams Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano sprendiniams. Miesto valdžios teigimu, siūlomi paveldosaugos reikalavimai […]

9 spalio, 2026

Spalio 9-oji, penktadienis, žymi aktyvaus rudens savaitgalio pradžią. Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyventojų laukia kultūros renginiai, koncertai, parodos, mugės ir […]

25 rugsėjo, 2026

Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas sako, kad penktadienį prasidedančios didžiausios nacionalinės mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“ neturėtų sutrikdyti įprastos gyventojų kasdienybės.  „Šiai […]

24 rugsėjo, 2026

Vilniaus rajone, Šumske esančioje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje tęsiami 2023 metais pradėti tvarkybos darbai. Šiuo metu tvarkomas stogas: restauruotos ir […]

Biržuvėnų dvaras
21 rugsėjo, 2026

Ar didesnis finansavimas automatiškai reiškia geriau išsaugotą kultūros paveldą? Naujausias Paveldo komisijos tyrimas keturiose Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad atsakymas […]

17 rugsėjo, 2026

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutraukė įgaliojimus „čekiukų“ byloje įsitesėjusių sprendimų sulaukusiems Alytaus, Joniškio ir Šilutės rajono tarybos nariams – […]

17 rugsėjo, 2026

Rugsėjo 17–27 dienomis Lietuvoje vyksta Europos paveldo dienos, šiemet kviečiančios į kultūros paveldą pažvelgti ne tik kaip į praeities liudininką, […]

15 rugsėjo, 2026

Po beveik 200 metų į Lietuvą sugrįžta XIX a. Europoje pagal Liudviko Rėzos poeziją ir jo publikuotų lietuvių liaudies dainų […]

9 rugsėjo, 2026

Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimai atveria naujų galimybių geriau pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos objektų. Mokslininkai katedros sienose ir rūsiuose jau […]

8 rugsėjo, 2026

Klaipėdoje vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės darbo vizito metu šalies vadovybės atstovai ir Vakarų Lietuvos verslo lyderiai sutarė imtis konkrečių veiksmų, kurie […]

7 rugsėjo, 2026

Ignaliniečių komanda laimėjo pagrindinį prizą rugsėjo 5 d. Šilutėje vykusiame XVIII tarptautiniame Žuvienės virimo čempionate. ,,Ignalinos unguriokai” parsivežė čempionų titulą […]

3 rugsėjo, 2026

Augant visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimui Nemirsetos kurhauzo likimu Palangoje, Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį į esminius šio atvejo aspektus, […]

Pašto ženklas Plungės dvaras
3 rugsėjo, 2026

Lietuvos paštas tęsia Lietuvos kultūros paveldui skirtą pašto ženklų seriją ir šįkart kviečia prisiminti vieną iškiliausių šalies architektūros paminklų – […]

3 rugsėjo, 2026

Rugpjūčio 28-ąją Upynos miestelyje, Šilalės rajone paminėtos kraštietės, etnografės ir kraštotyrininkės Marijonos Čilvinaitės 125-osios gimimo metinės. Upynos kultūros namuose vykusioje […]

28 rugpjūčio, 2026

Vilniaus rajono savivaldybė Mozūriškių dvaro sodyboje planuoja įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai […]

26 rugpjūčio, 2026

Trakų Vokės dvaro rūmuose jau verta žiūrėti ne tik į prieš akis atsiveriančias sales, atkuriamas duris ar sienų dekorą. Užėjus […]

24 rugpjūčio, 2026

Po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykę lietuviai naujame krašte ieškojo savos Lietuvos. Ežeruose, miškuose, smėlynuose ir vasarvietėse jie atpažino […]

23 rugpjūčio, 2026

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Trakuose, kur domėjosi Vytauto Didžiojo atminimo įamžinimo iniciatyvomis ir jų įgyvendinimo eiga. Premjeras apžiūrėjo Karaimų […]

Loretos Gedeikienės nuotr.
20 rugpjūčio, 2026

Rugpjūčio 19 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatytas naujas reprezentacinis leidinys „Žemaitija paženklintos asmenybės“. Jo sutiktuves surengė Žemaičių dailės […]

18 rugpjūčio, 2026

Palangos vasaros skaitykla šiemet mini 60 metų sukaktį. Šia proga pristatytas architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytas leidinys-tyrimas „Vasaros […]

Regionų naujienos